Žiemos stebuklai

Nepykit už banalų pavadinimą, bet jokio geresnio žodžio už stebuklus tiesiog negalėjau sugalvoti 😀 Pasižiūrėkit į nuotraukas ir pasakykit, jei šaus geresnė mintis, aš be žado.

Ledinis burbulas
Ledinis burbulas

Žodžiu, dabar pats tinkamiausias oras lauke pūsti muilo burbulus. Dalis jų sprogsta, bet vienas kitas nutupia ir suledėja, o mažumėlę luktelėjus – pasipuošia šerkšnu, kaip šis, mano nuotraukose, apie kurį klupinėjau su fotoaparatu (ir prožektorium :D), kol gerokai užgėliau letenas.

Dar vienas (iš tiesų tai tas pats) ledo burbulas
Dar vienas (iš tiesų tai tas pats) ledo burbulas
Ir dar vienas muilo burbulas (irgi tas pats)
Ir dar vienas muilo burbulas (irgi tas pats)

Nežinau kaip jūs, o aš šiemet supratau, kad esu nemenkai šiaurietė. Buvau pasiilgusi sniego, šalčio, net nuotaika geresnė, kai lauke speigas -15°C ir daugiau, bet viskas balta, apšerkšniję ir šviečia saulė. 😀

Ukas monstriukas – dovanoju spalvinimo knygelę

Žinot, būna – galvoji kažką, galvoji, planuoji, planuoji – pavyzdžiui, kad nori picos, bet lyg ir tingi ir pats kepti, ir važiuoti, o tada staiga kitas žmogus sako garsiai: „noriu picos. Varom?“ 😀 Tai va taip man nutiko, tik ne su pica, o su spalvinimo knygele – apie kurią aš jau kurį laiką galvojau, o tuo tarpu piešiau inktoberio piešinius, kuriuos viena mama parodė savo mažai mergaitei, o ji pareiškė: „noriu juos spalvinti!” 😀

Tad štai, vienos mažos mergaitės pageidavimu – mano piešiniai, piešti inktoberiui, virto nedidele spalvinimo knygele, kurios pirma dalim šiandien dalinuosi ir pažiūrėsim, gali būti, kad bus ir antra.

Taip atrodo Ukas monstriukas
Taip atrodo Ukas monstriukas

Galite atspausdinti ir duoti savo atžaloms, broliams, sesėms, anūkams, dukterėčioms, sūnėnams ar kaimynams.

Bet galite ir patys paspalvinti – puikus būdas atsipalaiduoti, pailsinti streso išvargintą smegeninę – meditacija su pieštukais ar flomasteriais.

O aš nekantriai lauksiu atsiliepimų. Kurios iliustracijos patiko labiausiai? Kurios patiko mažiau? Kokia spalva vaikai (ar ne vaikai) nuspalvino Uką? O gal turite kokių pageidavimų ar pasiūlymų sekantiems piešiniams? 🙂

Atsisiųsti: Ukas monstriukas spalvinimo knygelė

Burger explained t-shirts!

Vakar nupiešiau paveiksliuką – for fun. Twitteriečiams ir g+iečiams patiko, keli paprašė wallpaper’io, maniau viskas tuo ir baigsis.

Burger explained
Burger explained

O pasirodo, vienas twitterio bičiulis papostino kūrinėlį Reddit’e, kažkas kitas pasidalino 9gag’e – ir dabar jau nebesuprantu kas vyksta. Daugiau nei milijonas peržiūrų. Trending 9gag’e. Daugybė postų twitteryje ir turbūt kitur. OMG, OMG, OMG!

Ta proga reikia ir blog’e parašyti. Ir marškinėlius ar kitą atributiką pasiūlyti 😀

T-shirts and stuff:

Skaityti toliau Burger explained t-shirts!

Mėgstamiausių serialų dešimtukas

Wayward Pines – nauja mistinė drama. Mane įtraukė nuo pat pirmų serijų, savotiškai paslaptingas, neaišku kas ir kodėl, klausimų kyla daugiau nei atsakymų. Po kurio laiko paslaptingumo sumažėjo, bet spėjau apsiprasti su istorija ir veikėjais, kurie kai kuriais atvejais pasirodė esą kitokie, nei atrodė iš pradžių. Kai kas lygina šį serialą su Twin Peaks – gal pradžioje ta paslaptinga atmosfera kiek ir primena D. Lynch‘o šedevrą, bet daugiau bendro tikėtis neverta. Tiesiog geras serialas mėgstantiems mistiką.

The Wayward Pines
The Wayward Pines

Game of Thrones – taip taip, aš irgi su mainstream‘u. Nesu mačiusi kito serialo, su tiek ir taip stipriai išvystytų personažų, vietovių, istorijų. Pirmi sezonai daugumai atrodo stipriausi ir aš su jais sutinku – nu bet vis tiek šis serialas ir gražus, ir intriguojantis, ir nenuspėjamas.

Game of Thrones
Game of Thrones

The Americans  – serialas apie sovietų šnipų porą, gyvenančią JAV šaltojo karo metais. Jei šnipai jums asocijuojasi su Džeimsu Bondu – tai čia visai kitokia istorija. Pamatysit, žinoma, ir kaip vykdomos pavojingos užduotys, kaip viskas organizuojama, bet šiaip šis serialas labiau apie psichologinę pusę: kokia slaptojo agento kasdienybė, ką jis išgyvena, su kuo turi susitaikyti ir ką prarasti. Viena vertus tai dviejų priešiškų valstybių karas, tačiau į jį nuolat įsivelia ir kitos šalys, o sprendžiant konfliktą kartais padedama kažkam ne todėl, kad iš tiesų palaikoma jo pozicija, bet siekiant pakenkti pagrindiniam savo priešininkui. Kaip tame posakyje: „mano priešo priešas – mano draugas.

The Americans
The Americans

Elementary. Nors abu serialai apie Šerloką Holmsą geri ir sunkiai palyginami, rinkčiausi šį. Man artimesnis šis Šerlokas, ši Watson ir šie juokeliai. Skaityti toliau Mėgstamiausių serialų dešimtukas

Vis dar blogerių savireklamos savaitė

Turbūt neatsiras dar negirdėjusio apie blogerių savireklamos savaitę, o aš galbūt būsiu paskutinė prisijungusi, mat šiandien – paskutinė savaitės diena. Na nebent akcija nors ir vadinasi savaitė – tęsis dvi savaites ar dar ilgiau 🙂

Banali nuotrauka, kurią padariau šitam įrašui, nes nieko geresnio nesugalvojau.
Banali nuotrauka, kurią padariau šitam įrašui, nes nieko geresnio nesugalvojau.

Šį reikalą pradėjo ponas Rokiškis ir ačiū jam už tai – bus proga atgaivinti pastaruoju metu retai rašomą tinklaraštį. O dar ačiū Adomui, kuris mane paminėjo labai smagiai: grafinė dizainerė, gitaristė, geekė 😀 Ypatingai džiugu būti pavadintai gitariste – ir taip riesta mano nosis riečiasi dar labiau 🙂

Turbūt daugelis blogerių jau buvo paminėti, kai kurie daugybę kartų, bet aš tikiuosi paminėti ir keletą retesnių. Iš tiesų mano skaitymo įpročiai pastaruoju metu pasikeitė, mat daug seniau mėgtų blogų dabar rašomi retai, o kai kuriuose domina ne visos temos, tad aš ne tai, kad nuolat seku tuos pačius tinklaraščius, o stebiu šaunųjį Poko.lt (kuris stebi visus blogus kiek tik randa) ir skaitau tai, kas sudomina. Bet žinoma, vis tiek turiu kažkiek mėgstamiausių blogų. Skaityti toliau Vis dar blogerių savireklamos savaitė

The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę

Iškart prisipažinsiu, kad nesu užkietėjusi geimerė. Pažaisdavau, bet niekas neįtraukdavo ilgesniam laikui – kaip užeidavo, taip ir praeidavo. Bet kartais vis dėlto pasiilgstu kokio smagaus žaidimo. Tiesa, kadangi mano darbas yra praktiškai vien prie kompiuterio, dar ir po darbo sėdėti prie jo ne visada norisi, tad nusprendžiau įsigyti žaidimų konsolę. Dėl šito irgi teko padvejoti, nes ar tikrai man to reikia, ir aš juk ne tokia jau ir geimerė, ir galų gale – kokią konsolę pirkti, jei jau pirkti?

The Last of Us
The Last of Us

Laimėjo Sony PlayStation 3 – tiesiog dėl to, kad būtent PS skirta dauguma žaidimų, kurie mane domino. Naujausio nepirkau, nes įtariau, kad gali nutikt ir taip, kad po mėnesio naujas žaislas tiesiog atsibos. Na, kol kas neatsibodo 😀 Smagu kartais vakare susėsti dviese ar su didesne kompanija ant sofos ir besišnekučiuojant kažką pažaisti.

Bet užteks apie sofas ir konsoles, norėjau papasakoti apie patį geriausią mano kada nors žaistą žaidimą – The Last of Us. Anot wikipedios tai yra  third person action-adventure survival horror geimas. Veiksmas vyksta postapokaliptiniame pasaulyje – veikėjai keliauja per apgriuvusius, apleistus miestus ir priemiesčius ir turi nuolat galvoti ne tik apie ginklus, šaudmenis ir kitus resursus, bet ir saugotis įvairių priešų. O priešų čia tikrai netrūksta – pradedant įvairių stadijų infekuotaisiais, arba paprasčiau tariant – zombiais, ir baigiant plėšikų grupuotėm ar kitais nedraugiškais žmonėmis. Skaityti toliau The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę