Bičiulė (ar teisingiau būtų – kolegė? Na, tikiuosi mergaitiškas familiarumas nesupykdys, tie oficialūs terminai šaltokoki) bloger’ė Giedrė, ką tik pagerbta Pipedijos dėmesio, savo įraše paminėjo Pipedijos straipsnį, teigiantį jog moterų internete – nėra.
Tai, vyručiai, man rodos jūs kai ką svarbaus pamiršot 🙂 Surinkite “vė vė vė taškas supermama taškas el tė” – apsidairykit 😀
(Girdėti pikdžiugiškas kikenimas: ki ki ki ki) 😀 We go, girls!
Ar žinojote, kad keliems žmonėms kalbantis, atmestos priekin kojos pėda būna pasukta į tą žmogų, kuris sudomina labiausiai?
Kad geriausias triukas, norint sulaukti pašnekovo pasitikėjimo, pritarimo, simpatijos – tai atvirų delnų demonstravimas, reiškiantis, kad esat visiškai atviras ir nuoširdus?
Kad net tai – aukštyn ar žemyn rūkydamas žmogus išpučia dūmus – gali pasakyti nemažai apie jo nuotaiką, pasitikėjimą savimi, savijautą? Skaityti toliau: Kaip pagal gestus skaityti kitų žmonių mintis
Kurį laiką perskaičiusi šį straipsnį mąsčiau, bet galiausiai nusprendžiau vis dėlto išreikšti savo nuomonę.
Pradėsiu nuo to, kad kiekviena karta yra kitokia, ir taip turi būti. Senesni žmonės visais laikais sakydavo ir sakys “mūsų laikais to nebuvo…” ir “na ir jaunimas šiais laikais”. Taip, jaunimas kitoks, nes ir laikai kiti, aplinka kitokia, pasaulis kitoks. Todėl manau, kad yra siaurokas mąstymas smerkti jaunimą žvelgiant iš savo varpinės, ypač – jei pats jau nesi jaunuolis – nes mąstai kitaip, ir pasaulį suvoki kitaip, nei jį suvokia jaunuolis, kuris kurs pasaulį po dešimties metų ar kuria jau dabar. O kuris suvokia pasaulį geriau – ginčytinas klausimas, nes nepaisant vyresnio sukauptos patirties – jaunesnis geriau supranta ir jaučia dabartį, kurioje gimė ir auga, ir kurios suvokimui netrukdo senesnio pasaulio matricų maišalynė. Skaityti toliau: Mes čia! Arba: nepiktas atsakymas Valdemarui Klumbiui
Šiandien laimės kūdikis mušė rekordus 😀 Radau puikų brolių lietuvių, kolegų freelancerių sukurtą žaidimą, lavinantį spausdinimo lietuviškai (su visomis nosinėmis, varnelėmis, brūkšneliais) įgūdžius, ir tai, turiu pasakyti, yra labai įtraukianti pramoga.
Sužinojau kad spausdinu nuo 167.8 iki 197.8 simb/min, o tikslumas svyruoja nuo 97.09% iki 92.56%. Tiesa, juokingas dalykas – pasirinkusi ketvirtą greitį, ir ketvirtą žodžių ilgį supratau, kad man viskas vyksta per greitai, nesugebu taip greit spausdint, bet iš to strioko ir spausdinau didžiausiu greičiu – 197.8 simb/min. 😀 Pasirinkusi lengvesnius lygius matyt nepanikavau, ir atsipūtusi spausdinau vos 167.8.
Siūlau pabandyt, linksmas užsiėmimas, o ir praktinės naudos duoda. Gal kas mano didįjį rekordą pamušit? 😛
Ar pasveikinot savo Mamą per Motinos dieną? Aš pasveikinau. Bet žinot, kad ir kiek meilės įdedu į dovaną – vis tiek atrodo kad dovanoju per mažai… Ir net nesugebu žodžiais išreikšti to, kokia dėkinga esu Jai.
Už tai kad nešiodavo ir sūpuodavo mane valandų valandas, visai mažytę, kai prabusdavau dėl to kad kažką suskausdavo, ar kažką susapnuodavau…
Skaitydavo man pasakas, niūnuodavo daineles, kartu su manimi piešdavo, karpydavo…
Vesdavosi mane į nuostabius ilgus pasivaikščiojimus, nepraeidavom neapžiūrėjusios nei vienos sraigės: “ar matai kokie ragiukai? Ten jos akytės”. Prisimenu kaip džiaugdavausi, pamačiusi dar vieną sraigę, ir kaip stengdavausi prie jos prieiti atsargiai, kad neišgąsdinčiau, ir ji nepaslėptų savo “ragiukų” 🙂 Rudenį parsinešdavau pilną krepšelį kaštonų, gilių ir spalvotų lapų, kurie virsdavo žmogeliukais, koliažais ir kitokiom keistenybėm. Vasarą – namus papuošdavo milžiniška spalvotai žydinčių piktžolių puokštė. 😀 Žiemą lipdydavom senius besmegenius, mane vežiodavo rogutėmis, ir leisdavo dūkti sniege kol vos pastovėdavau ant kojų. Skaityti toliau: Mama, Mamyte, Mam – tu nuostabi!