Autoriaus teisės, apie kurias reikėtų žinoti kiekvienam kuriančiam

Nesu teisininkė, tad labai išsamiai situacijos nepakomentuosiu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į keletą niuansų, kuriuos svarbu žinoti, o žino  nevisi. Juk savo teisėmis pasirūpinti galim tik patys – vargu ar kam kitam jos labai rūpės. 🙂

Egzistuoja autorinės turtinės teisės, kurias dažniausiai perleidžiate užsakovui, jam atsiskaičius už atliktus darbus, pasirašius autorinę sutartį – žodžiu pabaigus sandorį. Jos susijusios su darbo panaudojimo būdais, tiražavimu ir t.t., apie jas žinote visi. Tačiau ir pardavus kūrinį, bei perleidus visas turtines teises, vis dar turite teisių, kurios vadinamos autorių asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Šios teisės yra neperleidžiamos užsakovui (jei teisingai suprantu – net jei užsakovas tų teisių labai norėtų, ir parašytų apie jų perleidimą sutartyje – jos liktų autoriaus, kitaip būti negali), ir lieka autoriui iki pat jo mirties. Štai jos, neturtinės teisės, kurias įgyjame kiekvienas, vos sukūręs kūrinį (originali citata iš įstatymo):

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nežinau ar reikia kažką plačiau komentuoti, mano galva ši LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo dalis suprantama, bet jei ką – klauskite komentaruose, bandysim bendrom jėgom aiškintis.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos internetiniame puslapyje rašoma: „Žmogaus genijus yra visų meno kūrinių ir išradimų šaltinis. Šie kūriniai yra žmogaus verto gyvenimo garantija. Valstybės pareiga – užtikrinti visų menų ir išradimų apsaugą“. A. Bogsch

Gera žinoti, kad autoriniai darbai yra ginami, kas panorėjęs negali imti ir sugadinti, tarkime, logotipo. Tokiu būdu tikrai galima pakenkti autoriaus reputacijai – sukūrė žmogus darbą, o po pusmečio kliento žmona ėmė ir „pakoregavo“ jį, įvesdama 5 papildomas spalvas, bei pridėdama kelis nemokamus clipart’us. Dizaineris, tuo tarpu, savo svetainėje skelbiasi: „sukūriau naują įvaizdį įmonei X“. Na nei šis, nei tas. 🙂