Jodi Picoult „Namų taisyklės“ – apie kitokias taisykles

Jodi Picoult „Namų taisyklės“. Pirmą kartą perskaičiusi knygos pavadinimą galėjau pagalvoti apie įvairiausias namų taisyklių variacijas, išskyrus tą, kuri yra teisinga. Tai romanas apie Aspergerio sindromą turintį aštuoniolikmetį Džeikobą, jo šeimą, pasaulį, suvokimą, bendravimo problemas ir galiausiai – painią žmogžudystės bylą.

Jodi Picoult. Namų taisyklės

Jodi Picoult – Namų taisyklės

Knygos skyriuose veiksmas aprašomas vis iš kito herojaus perspektyvos – tai padeda įsijausti į visų, o ne kurio vieno personažo jausmus, mintis ir išgyvenimus. Kaip skirtingai tą patį dalyką išgyvena šeimos nariai, kokios nevienodos mintys sukasi jų galvose…

Kaip Džeikobas mato pasaulį, būdamas tuo pačiu metu labai intelektualus ir visiškai nemokantis atskirti emocijų, perprasti aforizmų – viską suvokiantis pažodžiui, nemokantis meluoti. Ką išgyvena Džeikobo jaunesnis brolis Teo, besijaučiantis vyresniuoju, kartais besiilgintis paprasto gyvenimo, paprastos šeimos, paprastų santykių ir namų, o paskui sąžinės kamuojamas dėl tokių savo minčių. Berniukų mama, be paliovos besistengianti suprasti savo sūnus, suteikti jiems viską, kas įmanoma, su nerimu suvokianti, kad Džeikobas liks vaikas amžinai…

Šių ir kitų žmonių mintys ir išgyvenimai vyksta šiurpios detektyvinės istorijos fone. Kaip su žmogžudyste susijęs Džeikobas? Ar tai apskritai buvo žmogžudystė? Ar jis galėtų taip pasielgti?

Knyga maloniai nustebino, puikiai išvystytas kiekvieno herojaus portretas, atskiros siužeto linijos, besijungiančios į vieną, bet labiausiai intriguojantys pasirodė Džeikobo ir Aspergerio sindromo aprašymai. Esu šen bei ten skaičiusi apie šį sindromą, bet perskaičius romaną jaučiuosi praplėtusi suvokimą, nors jis, kaip ten bebūtų, tik apie vieną Aspergerio dešiniojo spektro galo dalelę. Autorė Jodi Picoult rašydama knygą bendravo su daugybe žmonių, tiesiogiai susidūrusių su šiuo sindromu, o mergina, pati turinti Aspergerį, padėjo redaguoti, papildyti kūrinį, įkvėpė Džeikobo herojaus gimimą.

Kai ji įeina į kambarį, žmonės sužiūra į ją, o man tai labai patinka, nes tada jie nežiūri į mane.Džeikobas. Jodi Picoult „Namų taisyklės“.

Kategorijos: Rekomenduoju | Žymos: apžvalga, Aspergerio sindromas, Jodi Picoult, knyga, knygos, psichologija, rekomenduoju.

6 komentarai

  1. Mindaugas:

    Perskaičiau pavadinimą knygos ir iškartą palgalvojau apie knygą Sidro namų taisyklės – puiki knyga. O šią pirkai ar iš bibliotekos pasiskolinai? :)

  2. Knyga neslegianti? Na, ta dalis, kai pasakojama iš ligoto vaiko pusės?

    • Laimės kūdikis:

      Daug įvairių emocijų sukelianti knyga, bet bendrai paėmus, ją vadinčiau ne slegiančia, o šokiruojančia. Įtemptas siužetas, jauti, kad tuoj gali nutikti kas nors negero, o nutinka dar blogiau, nei tikėjaisi… Paskui viskas rutuliojasi dar netikėčiau.

      Džeikobo skyriai buvo geriausi – pamatyt pasaulį autisto akimis – nors truputį įsijaust į tai, kaip jis viską suvokia – be galo įdomu. Juolab, kad jis nesijaučia vargšu ligoniu – atvirkščiai – yra savimi patenkintas egocentrikas, kurio nesupranta kiti. :)

  3. Gabriele:

    Norėjau paklausti kaip supratai knygos pabaigą? Kokias emocijas ji sukėlė?

    • Laimės kūdikis:

      Knygos pabaiga sukėlė įvairių emocijų, daugiausia, ko gero – palengvėjimo… :)
      Nenoriu per daug išplepėti, kad dar neskaičiusiems neatimčiau malonumo, bet aš linkusi manyti, kad Džeikobas nebuvo bejausmis, jo motyvas buvo meilė. O kaip tau, kokios emocijos, mintys kilo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current ye@r *

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.