The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę

Iškart prisipažinsiu, kad nesu užkietėjusi geimerė. Pažaisdavau, bet niekas neįtraukdavo ilgesniam laikui – kaip užeidavo, taip ir praeidavo. Bet kartais vis dėlto pasiilgstu kokio smagaus žaidimo. Tiesa, kadangi mano darbas yra praktiškai vien prie kompiuterio, dar ir po darbo sėdėti prie jo ne visada norisi, tad nusprendžiau įsigyti žaidimų konsolę. Dėl šito irgi teko padvejoti, nes ar tikrai man to reikia, ir aš juk ne tokia jau ir geimerė, ir galų gale – kokią konsolę pirkti, jei jau pirkti?

The Last of Us
The Last of Us

Laimėjo Sony PlayStation 3 – tiesiog dėl to, kad būtent PS skirta dauguma žaidimų, kurie mane domino. Naujausio nepirkau, nes įtariau, kad gali nutikt ir taip, kad po mėnesio naujas žaislas tiesiog atsibos. Na, kol kas neatsibodo 😀 Smagu kartais vakare susėsti dviese ar su didesne kompanija ant sofos ir besišnekučiuojant kažką pažaisti.

Bet užteks apie sofas ir konsoles, norėjau papasakoti apie patį geriausią mano kada nors žaistą žaidimą – The Last of Us. Anot wikipedios tai yra  third person action-adventure survival horror geimas. Veiksmas vyksta postapokaliptiniame pasaulyje – veikėjai keliauja per apgriuvusius, apleistus miestus ir priemiesčius ir turi nuolat galvoti ne tik apie ginklus, šaudmenis ir kitus resursus, bet ir saugotis įvairių priešų. O priešų čia tikrai netrūksta – pradedant įvairių stadijų infekuotaisiais, arba paprasčiau tariant – zombiais, ir baigiant plėšikų grupuotėm ar kitais nedraugiškais žmonėmis. Skaityti toliau: The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę

Rory’s Story Cubes – smagus istorijų žaidimas

Rory‘s Story Cubes – linksmas, kūrybingumą skatinantis ir labai kompaktiškas žaidimas 2-12 žmonių, susijęs su bendravimu, o tiksliau – istorijų sugalvojimu ir pasakojimu. Žaidime nėra laimėtojų ir pralaimėjusių, nėra konkuravimo – tai draugiškas žaidimas, kaip ir Dixit. Kita vertus, norintys pakonkuruoti visada ras tam būdą – pavyzdžiui galite varžytis kas sukurs juokingiausią istoriją, arba – ilgiausią.

 Rory's Story Cubes
Rory’s Story Cubes

Pakuotėje rasite 9 kauliukus su 54 skirtingais paveikslėliais. Taisyklės paprastų paprasčiausios – žaidėjas meta visus devynis kauliukus ir pasakoja istoriją iš viršutinių paveikslėlių. Viskas. 😀 Tiesa, istorija turėtų prasidėti žodžiais „vieną kartą labai seniai“, bet šią taisyklę galima pakeisti. Visa kita – fantazijos reikalas. Galima iš anksto susitarti dėl temos, galima kauliukus mesti kartu ar po vieną, galima kurti bendrą istoriją, kai kiti žaidėjai pratęs pirmojo pasakojimą, galima net pačias iliustracijas interpretuot įvairiai,  ir t.t. Skaityti toliau: Rory’s Story Cubes – smagus istorijų žaidimas

Juoko ir gerų emocijų sklidinas Dixit

Svetainėje garsiai juokiasi ir klega kompanija. Visi sulipę prie stalo, aptarinėja spalvotas korteles ir vėl kvatojasi. Tai ko gero pats pozityviausias, draugiškiausias ir linksmiausias stalo žaidimas, kokį esu žaidusi – Dixit.

Zuikių kelionė
Zuikių kelionė

Su kuo žaidžiame

Yra krūva kortelių – su visiškai skirtingais, keistais, bet labai gražiais paveikslėliais. Žaidėjai išsidalina po 6 kortas, ir jų nerodo kitiems. Taip pat kiekvienas žaidžiantis gauna pasirinktos spalvos figūrėlę – zuikį – jis, gavus taškų, keliaus žaidimo lentoje, ir tokios pačios spalvos, kaip zuikis, mažytes kvadratines korteles, sunumeruotas nuo 1 iki 6. Beje, žaidėjų skaičius yra 3-6 – daugiau, bent jau šioje žaidimo versijoje, nėra figūrėlių ir kortelių. Tačiau yra kitas variantas – Dixit Odyssey – kurį gali žaisti net iki 12 žmonių. Skaityti toliau: Juoko ir gerų emocijų sklidinas Dixit

Pasiilgau blogerių akcijos. Tai gal padarom?

Kai dar nerašiau tinklaraščio, o tik paskaitydavau kitus – mačiau ne vieną smagią blogerių akciją. Prisimenu Every Day Carry, mėgstamiausio puodelio akciją, rašysenos, vaizdo už lango, darbalaukio

Tačiau rašau jau kurį laiką, o naujos akcijos kaip nėr – taip nėr. Nesulaukiau, nusprendžiau paskubinti reikalus. Siūlau savo akciją: „mėgstamiausi marškinėliai“. Gali būti ir suknelė, marškiniai, ar megztinis, jei tie drabužiai patys mylimiausi, bet manau daugelis turit bent vienerius labai mielus marškinėlius – gal jie su šmaikščiu užrašu, gal – gražiu piešiniu, o gal mieli dėl prisiminimų, kuriuos sukelia. Gal jie net visą istoriją turi – kaip Turkijoj paaiškėjo, kad pasimetė lagaminas, ir teko nusipirkti naujus oro uoste? 😀 Pasidalinkit, jei dar nepaslėpėt žiemai „antresolių“ (kas per žodis) glūdumoj.

Mėgstamiausi marškinėliai
Mėgstamiausi marškinėliai

Mano mylimiausi – su absurdišku užrašu: “Make tea – not war“. Smagūs, nes mėgstu arbatą, nemėgstu karo ir konfliktų. Jei kas nors imtų karštai ginčytis – dėvėdama juos galėčiau bakstelt sau krūtinėn, ir pasakyt: „o gal išgerkim arbatos?“ 🙂

Prisijungiančius kviečiu komentaruose brūkštelt nuorodą – papildysiu šį įrašą visų dalyvaujančių blogerių sąrašiuku. Pažaiskim 😉 Skaityti toliau: Pasiilgau blogerių akcijos. Tai gal padarom?