Naktinis Paryžius

Buvau Paryžiuje!

Atsipalaidavę paryžiečiai

Paryžiuje žmonės kitokie. Eidami gatve jie švilpauja, suvenyrų krautuvėlės pardavėjas ima dainuoti, per radiją išgirdęs mėgstamą gabalą, jie nepykdami ir be keiksmų apeina užsižiopsojusį ir ant kelio sustojusį turistą. Prie kavinių lauko staliukų, stovinčių taip arti gatvės, kad galima ištiesus ranką pasilabinti su pravažiuojančio automobilio vairuotoju – sėdi ne tik jaunimo kompanijos, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Kas po vieną, kas poromis, su taure vyno ar stikliuku stipresnio gėrimo – toks jų vakaro ritualas. Ir tęsiasi jis kiekvieną naktį iki pirmos ar antros – kol užsidaro kavinės, tada klegesys gatvėj aprimsta. Jei šalia nėra naktinio klubo, žinoma. 😀

Naktinis Paryžius
Naktinis Paryžius

Tvarka mieste

Jau pirmą dieną pastebėjom, kad Paryžiaus kvapas kitoks. Tiesą sakant, jei nesi Eliziejaus laukuose, ar kokioje kitoje prabangioje miesto vietoje – tas kvapas nėra malonus. Nors šiukšliadėžių Paryžiuje netrūksta – gatvės šiukšlinos, ne melas yra ir faktas apie šunų krūveles vidury šaligatvio – žiūrėkit po kojomis! Prancūzai myli šunis, matėm jų daug, bet nesivargina surinkti to, ką augintinis paliko pritūpęs. Daug įtartinų balų, net prie pat Luvro – jei tik yra koks užkaboris, ten garantuotai kas nors atliks savo reikalus.

Transportas

Iš pirmo žvilgsnio eismas Paryžiaus gatvėse atrodo chaotiškas: čia zuja ne tik automobiliai ir autobusai, bet ir begalė motorolerių, motociklų ir dviračių. Tiesa sakant, dviem ratais važiuojančių čia daugiau, nei keturiais. Motoroleriai ir motociklai manevruoja drąsiai, kartais net pavojingai, bet automobilių vairuotojai juos saugo – mato ir praleidžia.

Ant kiekvienos sankryžos – pėsčiųjų perėja, vos ją perėjus dar viena, ir dar – perėja po perėjos. Nei karto nekilo mintis kirsti gatvę ne tam skirtoje vietoje, nes visur, kur kam nors gali reikėti pereiti kiton pusėn – yra perėja, o arčiau centro – dar ir su šviesoforu.

Džiaugėmės metro, kurio dėka labai greitai pasiekdavome tolimesnius miesto taškus. Dar jie turi greituosius traukinius, autobusus, ir naktinius autobusus, kurie važiuoja, priklausomai nuo maršruto – vieni kas 10-15 min, kiti – kas valandą.

Teko važiuoti skirtingo amžiaus metro traukiniais: nuo senų, kur norint, kad stotelėj atsidarytų durys reikia pasukti rankeną, iki modernių automatinių, kur nėra vairuotojo, viduje kabo šviečiantys monitoriai, rodantys kurioje maršruto vietoje esate, ir nuolat skamba keliomis kalbomis įrašytas moters skelbiamas įspėjimas saugotis kišenvagių.

Eifelis, greitasis traukinys, Crepes
Eifelis, greitasis traukinys, Crepes

Architektūra ir miesto įžymybės

Paryžiuje yra tiek daug visko, ką verta pamatyti, kad geriau net nevardinsiu. Kiekvienas turėtų pasirinkti sau įdomiausius taškus, kurie visi jau yra aprašyti ne vieno keliautojo.

Tačiau man labiausiai įspūdį paliko štai kas:

Siauros vingiuojančios Paryžiaus gatvelės, kuriomis maklinėjome iki išnaktų kiekvieną vakarą. Radome gatvelę, kur pilna gitarų krautuvėlių. Nedidelių, skirtingų – vienoje prekiauja senomis gitaromis, kitos vitrinose pridėliota įspūdingai ranka išpieštų gitarinių pedalų, trečioj nusipirkom porą metalinių mediatorių. Gatvelėse pilna ir kitokių mažų parduotuvėlių, prekystaliai nukrauti vaisiais, bandelėmis, suvenyrais, didesnį prekybos centrą, panašų į mums įprastus, radome tik vieną.

Paryžiečiai
Paryžiečiai

Katakombos, įvardijamos kaip viena iš kraupiausių pasaulio vietų, ir tikrai ne be pagrindo. Turistams atvira tik maždaug 2 kilometrus besitęsianti požeminių urvų atkarpa 20 metrų gylyje. Iš viso katakombose ilsisi 6-7 milijonų paryžiečių palaikai, perlaidoti čia XVIII amžiaus pabaigoje. Keistas jausmas apima, matant tokį kiekį žmonių kaulų ir kaukolių, sudėliotų tvarkingomis sienelėmis. Visos – tokios vienodos… Gal ši kaukolė buvo aristokrato, o ši – vargetos. Kur ten, aš negaliu atskirti moters nuo vyro, ką jau kalbėti apie jų socialinę padėtį, rasę ar amžių.

Katakombos
Katakombos

Eifelis (hah, kaip originalu), kurio, beje, negalima fotografuoti naktį. Tiksliau fotografuoti galima, bet publikuoti tų nuotraukų – ne.

Dviejų su puse milijono kniedžių rinkinys, sakykite ką norite, įspūdį palieka. Iki antro aukšto galima užlipti laiptais, jei netingite pasportuoti. Mes pėsčiomis lipome tik žemyn. Liftai kyla kas pusvalandį (pirkdami bilietą turėsite pasirinkti laiką, ir galėsite pakilti tik būtent tuo laiku), sausakimši, reikia stovėti apsikabinus kuprinę ir kitus vertingus daiktus, nes tokios intymiai susigrūdusių žmonių situacijos yra kišenvagių rojus. Jau iš antro aukšto apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdingas vaizdas – žaisliniai namukai, miniatiūrinis futbolo stadionas, kaip vabaliukai zujantys automobiliai. Viršūnė visiškai atima žadą – pro debesų properšą matant žemę ima svaigt galva, nors lyg ir neturiu aukščio baimės. Grįžus į antrą aukštą atrodo – ai, čia baika, nebeįdomu. 😀

Paryžius iš debesies
Paryžius iš debesies

Tiesa, būtent Eifelyje nutiko juokingas dalykas, apie kurį buvome įspėti. Sako – prancūzai labai nemėgsta britų, todėl niekad negalima pradėti pokalbio angliškai – pasiųs priešinga kryptim. Taip ir nutiko, kai draugas skubėdamas angliškai užklausė Eifelio darbuotojų, kur rasti kasą įsigyti bilietams viršūnėn. Pasitarė dviese ir nusiuntė visai ne ten, kur reikėjo. Žinoma, pagrybavę ratais vis tiek radom 😀 Paprastai laužyta prancūzų kalba mandagiai pasiteiraudavome, ar galima kalbėt angliškai – tada ne taip pykdavo ir viskas baigdavosi gerai.

Bilietus iki antro aukšto nusipirkom internetu, kad nereikėtų stovėti eilėje. Būtumėm galbūt pirkę iškart iki viršūnės, bet esant dideliam rūkui (ką ir žadėjo orų prognozės) liftas iki viršaus nekelia, tad nusprendėm nerizikuoti. Kadangi liftas veikė – jau antrame aukšte be problemų nusipirkom bilietus į patį viršų.

Luvras, kurio lankymui vienos dienos tikrai per mažai, net jei atvyksti vos jam atsidarius – 9 valandą ryto, ir išeini prieš pat užsidarant (18 val, išskyrus trečiadienį ir penktadienį, kai dirba iki 21:45). Matėm Mona Lizą, prie kurios jaukiai grūdosi dar vienas kišenvagių rojus, ir Milo Venerą, apie 2000 p.m.e. sukurtą Sfinksą, garsųjį Eugène Delacroix revoliucijos paveikslą, Napoleono III nepadoriai išpuoštus apartamentus ir dar nežinau-kiek-dešimčių-tūkstančių darbų. Labai daug ką praleidom, ilgiau stabtelėdavom tik prie mums asmeniškai įdomių darbų, bet tikrai eičiau dar kartą. Įspūdingi ne tik meno kūriniai, bet ir pats Luvras – kiekviena galerija, laiptinė, pusrūsis ar vidinis „kiemelis“ po stikliniu stogu vienas už kitą gražesni. Eini ir aikčioji. Apie Luvrą galima būtų parašyti visą atskirą, netrumpą įrašą. Gal reikėtų taip ir padaryti?

Luvras
Luvras

Tai koks tas Paryžius?

Paryžius senas ir istorinis. Paryžius – meniškas ir bohemiškas. Paryžius – švilpaujantis ir dainuojantis. Paryžius – vynas ir kruasanai, motoroleriai ir šunys, simpatiški prancūzai ir įtartinos čigonės, tylūs rytai ir triukšmingos naktys.

8 thoughts on “Buvau Paryžiuje!”

    1. Aš dar tik kartą buvau, bet tikrai irgi dar norėčiau 🙂 Nespėjau net visko, ką buvau priplanavusi pamatyt, o tai dar toli gražu ne viskas, kas ten yra įdomaus.

  1. Vienas pažįstamas paryžietis lankėsi pas mus ir buvo begaliniai nustebęs, kad Vilniuje nėra „la boulangerie“ – bulkinės, kaip aš vadinu. Bet kai rado vieną, negalėjo atsidžiaugti, kad ryte gaus kruasanų. 😀 Jie labai patriotai. Ar kaip čia pasakyt, pripratę prie savo Paryžiaus ir apkakotų gatvių.

    1. Aha, o mes nei vienas prancūziškai nemokam, tai truputį nedrąsu dėl to jų patriotizmo buvo 😀 Bet normaliai, jei bent kelis žodžius moki – atlaidžiau žiūri, mato, kad stengiesi. Tik grįžę išsiaiškinom, kad „atsiprašau“ visai neteisingai tardavom 😀

  2. Paryžiuje teko būti tik vieną dieną, ir dar labai trumpai naktį, jau kitą kartą, bet dabar aktyviai planuoju pabėgti ten per savo gimtadienį 🙂 Geras miestas!

    Beje, ta nuotrauka su prie viešbučio lūkuriuojančiu retriveriu – super!

    1. Smagios kelionės! Miestas tikrai labai įdomus, vieno karto greičiausiai ir neužteks – tiesiog nebus laiko apsilankyti visur, kur norėsis. 🙂

      Retriveris iš tikrųjų lūkuriuoja prie gėlių parduotuvės 🙂 Tą nuotrauką paskubom padariau telefonu, bet man ji irgi viena geriausių iš visos kelionės. Smagu kad ne man vienai taip atrodo 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.