Freelancinimo pliusai:
1. Darbo grafiką gali reguliuoti kaip nori;
2. Turi galimybę rinktis kurio projekto imtis nori, o kurio – ne;
3. Kaina – derybų klausimas;
4. Esi pats sau direktorius – niekas negali tau vadovauti;
5. Išmoksti būti savarankiškas – tenka išmokti vadybos, teisės, buhalterijos ir kt.
6. Darbas namuose – laisva aplinka;
7. Atostogauti gali kada nori ir kiek nori;
8. Pinigai kuriuos uždirbi atitenka tik tau, o ne direktoriui / projektų vadovui / sekretorei / buhalterei / valytojai ir t.t.
9. Tau nereikia kasryt atsikėlus belstis į kitame miesto gale esantį ofisą ir atgal. Sutaupai ne tik laiko, bet ir pinigų.
Freelancinimo minusai:
1. Kartais gali būti sunku susikaupti – dirbti turi prisiversti pats;
2. Klientų tau niekas neatveda;
3. Neužtikrintumas dėl pajamų – neretai nežinai ne tik kiek uždirbsi kitą mėnesį, bet net kiek uždirbsi kitą savaitę;
4. Visa atsakomybė yra tavo vieno;
5. Tenka išmokti ne tik savo amato, bet ir kitų dalykų – vadybinio darbo, buhalterinių niuansų, teisinių subtilybių.
Darbo ofise pliusai:
1. Nereikia ieškoti užsakymų;
2. Komandinis darbas, bendravimas su žmonėmis;
3. Užtikrintas atlyginimas.
Darbo ofise minusai:
1. Įdomus projektas, ar ne – turi dirbti;
2. Negali rinktis su kuo nori bendrauti, o su kuo ne;
3. Nuo tavo darbo krūvio atlyginimas nepriklauso (fiksuoto atlyginimo atveju);
4. Esi pavaldinys – bet kada gali būti išbartas ar net atleistas;
5. Iš tavo uždirbamų pinigų gyvena dar ir pusė ofiso;
6. Darbo grafikas griežtas – jokių vėlavimų ar išeiginių kada užsigeidei;
7. Atostogas turi iš anksto derinti su valdžia, o jų trukmę reglamentuoja įstatymai;
8. Darbo krūvio negali pats reguliuoti – kartais būni perkrautas darbais, kartais – krapštai nosį visą savaitę (pastarasis kur kas rečiau);
9. Tavo ambicijos mažai kam įdomios – esi varžtelis sistemoje, turi elgtis kaip sako vadovai (net kai jie neteisūs), valdyti savo emocijas;
10. Vargu ar darbo vietai galėsi pasirinkti norimos spalvos kilimą, stalą – daugiausiai galėsi turėti savo pasirinktą puodelį – aplinka kad ir kiek beįprastum – liks svetima;
11. Pietūs tada kada numatyta sutartyje ir tiek, kiek numatyta sutartyje;
12. Važinėjimo į ofisą ir iš jo niekas neapmoka – nors tuos pinigus išleidi kasdien, kiaurus metus;
13. Net sirgdamas gali sulaukti spaudimo „o gal visgi atvyksi kelioms valandoms, labai reikia padaryti šį darbą“…
14. Viršvalandžiai labai tikėtini, ir būtent tada – kada nesi nusiteikęs sėdėti iki nakties arba turi rimtų planų vakarui. Bet pasiteisinimai nepriimami – tu turi būti „komandos dalis“, „atsakingas“;
15. Su gerais kolegomis smagu paplepėti, bet niekad nežinai ką tau už nugaros kalba blogieji.
Be abejo, tai subjektyvi mano nuomonė, nenustebčiau jei kitam žmogui tai, ką įvardinau kaip minusą atrodytų pliusas ir atvirkščiai – žmonės skirtingi. 🙂 Gali būti ir kad kažką praleidau, apie ką nors nepagalvojau, tad jei turit ką pridurti, ar norėtumėt užginčyti – drąsiai komentuokit. 🙂
Smagiausia darbo namie dalis – gali rinktis darbus/užsakovus. Jei myli savo darbą, matosi rezultatuose. Blogi užsakovai, vadybininkai ar nesupratingi direktoriai gali nužudyti meilę darbui, na o gerai pasirinkti darbai – įkvėpti 🙂
Taip, NuPagady, pritariu visu 100% 🙂 Apibendrinant – kūrėjui reikia laisvės plačiąja prasme. Žinoma dabar atsiranda agentūrų, kurios tai puikiai supranta, ir stengiasi laisvės visiems suteikti pakankamai, o jei susirenka šauni komanda – darbas joje gali būti net ir produktyvesnis, nei vienam namuose, bet tokių kol kas ne tiek jau daug…
Blogi užsakovai, vadybininkai ar nesupratingi direktoriai gali nužudyti meilę darbui – True, true ir dar kartą true. Kažkaip dingo mano meilė darbui, tik namie, darydamas analogiškus dalykus ir netgi daug daugiau krušdamasis galiu šokinėt iš laimės 🙂
P. S. Jie stebisi, kodėl aš kasdien vėluoju. Aš nei kiek nesistebiu tuo, kad jau antrą mėnesį į darbą vos vos atsikeliu, o va kai šiaip kur išbėgt – jokių problemų 🙂
Atrodo gimsta naujas freelanceris, ar ne, GyVai? 🙂 Kiek dar planuoji “pratempti” katorgą, kurion nebeprisiverti atsikelt rytais? 🙂
Taaip 😉 Ofiso minusai akivaizdūs, būtų galima ir daugiau visko pridėti (Pavyzdžiui: atidirbi savo darbus ir kolega pastebi, kad nieko neveiki, tai per petį šnairuoja ir galiausiai pasiūlo savo darbą perkelti man ant pečių – ar aš kaltas, kad dirbu produktyviau už jį??). Paulius irgi labai teisingai pasakė dėl to žudymo. Dirbu dabar tą darbą, vėluoju kasdien (kartais net po valandą ar dvi), atsėdžiu darbe ilgiau, nes “darbus reikia pabaigti”. Nieko, aš mąstau kiek kitaip: kol kas pasėdėsiu čia, įgausiu patirties, susipažinsiu su būsimais klientais, darbo metodika,o tada dėsiu į kojas 🙂 Tu supranti, kad išlaikai pusę ofiso, savo vadovą, vadovo vadovą, administraciją, direktorių su naujausiu BMW ir dar tinginius kolegas. Matai skaičius, kuriuos moka klientai, atmeti mokesčius ir vistiek matai, kad negauni nė 10 procentų to skaičiaus. Tai žlugdo psichologiškai.
Vienintelis ofiso pliusas: pažintys. Atlyginimas užtikrintas – tai nėra pliusas, tik maža kaina už kurią perka Tave. fu fu.
Eilinis pozityvus Tavo komentaras, Ieva (straipsnis). 🙂
Sutvarkyk – net ir nežinau ar sakyti “užjaučiu”, ar neverta – tamsta labai teisingą (mano akimis) požiūrį į darbą ofise turi – aš lygiai taip pat galvojau dirbdama – tai tiesiog etapas, kurį praėjus man bus lengviau. 🙂 Tad ir neerzindavo baisiai visi tie dalykai, į viską žiūri kaip ir patirtį – kol galiausiai pribręsti, “pritvinksti” ir tiesiog nebegali – kaip GyVai, kuris jau vos prisiverčia kasryt keltis, ir tiesiog siunta ant to savo darbo. 🙂 Tada matyt ir ateina laikas kažką gyvenime keisti – vieni pakeičia darbovietę, kabinetą, miestą – o kiti iš darbuotojų tampa darbdaviais, freelanceriais, ar kitais “laisvo oro direktoriais” 😀 Darbovietės keitimas mano galva – saviapgaulė, išsprendžianti tik dalį problemų, ir tik kažkokiam laikotarpiui – jeigu įsigilinti į tai, kas iš tiesų tau nepatinka darbe – suprasi kad nauja darbovietė vargiai ar problemas išspręs… Na bet čia mano nuomonė, neabejoju kad yra žmonių tiesiog negalinčių be ofiso – jiems greičiausiai kančia būtų freelancinti. 😀
Dėkui už gerą atsiliepimą. 😉
Aš norėčiau būti “freelancere” (ne, ne tikrąją, tik simboline prasme), kuri suburtų gerą komandą 🙂 Du geri dalykai viename, ir jei vadovas moka suburti tokią pat motyvuotą komandą kaip jis, manau viskas puiku
Super spaudziu desine:-)))
Malonu, kolega, Vb 😉 Spaudžiu ir aš 🙂
Galima sąrašą pildyti darbo namie minusu “Vaikai lipa ant galvos, o antroji pusė, pamačiusi, kad esi namie liepia paruošti pietus ir vakarienę” 🙂
Darbo biure minusų sąrašą papildom “Darbuotojų tarpusavio intrigos ir santykių aiškinimasis išvargina kone daugiau, nei normalus įtemptas darbas” 🙂
Cha cha, apie vaikus nepagalvojau 🙂 Su antra puse susitariam, būna kad ir jis man pietus paruošia – tad ir prie pliuso šitą patį galima rašyt. 😀
Intrigos darbe – faktas… Negali, matyt, egzistuot kolektyvas, kuriame nebūtų bent poros viens kito nemėgstančių žmonių ir iš to išaugančios visa aprėpiančios muilo operos. 😀
Nors įrašas senas, bet man aktualus – pati dirbu namie. Sutinku su visais pliusais ir minusais. Tik štai norėjau pasidalinti asmenine patirtimi. Tie žmonės, kurie pratę dirbti biure ir bendrauti su kolektyvu, mano, kad freelanceriai turi marias laiko. Na, maždaug, tai tu turi darbo, tikrai??? Mano tėvams ilgą laiką buvo sunku susitaikyti su tuo, kad išėjau iš “normalaus” darbo. Dar ir dabar paskambinę klausia: “Ar turi daug darbo?” 😀
Dar mane prajuokina komentarai: “O tai tu rimtai keliesi anksti ryte? Ritmai???” Toks jausmas, kad dirbantieji namie automatiškai yra neatsakingi ar tinginiai. 🙂
Sutinku, Ignieška, daugelis dar nesuvokia kas yra freelancinimas, nelaiko to “normaliu” būdu užsidirbti. 🙂 Galvoja, kad tai laikina, kad tai – tarsi žaidimas, ar kaprizas. Aš susiduriu su dar viena neteisybe, kaip freelancerė – dizainerė, į menininkus žmonės dažnai žiūri, kaip apskritai į kažkokią kitą kategoriją, kuri dievina savo darbą, yra kūrėjai, ir todėl turėtų trokšti dirbti už dyką. 😀 “O kaip gi saviraiška? Juk piešdamas man įgysi daugiau patirties! Juk esi menininkas!” 😀
Reikia tokių marškinėlių: http://www.theshirtlist.com/i-am-an-artist-will-not-work-for-free-t-shirt/
Ir dar vienų panašių: “aš esu freelanceris. Freelanceris nereiškia bedarbis, freelanceris – laisvai samdomas darbuotojas. Taip, aš turiu darbo, nemažiau ne tu. Ačiū už supratimą.” 😀
freelander. “durnius darba myli, o darbas durniu” – kazkieno posakis. mylekit tai ka darot laisvai, su meile ir paprastumu. puikus straipsniai, Laimės kūdiki, ir sekmes gaudant muzas. f+ck the system!
freelancinimo pliusas: gali gyventi mažam miestely, o dirbti sostinėje esančiai kompanijai.
tačiau šiuo metu patiriu freelancinimo minusą nr. 1: turėčiau dirbti, bet kažkodėl klaidžioju čia ir rašinėju beprasmius komentarus
Tikrai, dar vienas pliusas, apie kurį nepagalvojau. 🙂
Taip, žinomas tas momentas, kai neprisiverti dirbti, ir veiki ką nori, tik ne tai, ką reikia. Bet aš linkusi neperspausti savęs, leisti patinginiauti, juolab, kad paprastai taip nutinka būtent tada, kai reikia pertraukėlės, o po to būnu darbingesnė ir pailsėjusi. 🙂
Geras tas tavo BLOG’as 😉
Daug darbo įdėta. Yra nuoširdumo… Įdomu paskaityti.
Pagarba ir geriausi linkėjimai. 😉
Ačiū, Marijau, smagu kad patiko, visada prašom į svečius 😉
nu ką, vakar užsiregistravau http://www.lingjob.lt, bandysim dirbti, gal iš čia esančių kas jau išbandė šį portalą?
Bandžiau ir kaip užsakovas ir kaip freelanceris, ypatingai patiko, portalo funkcionalumas 🙂
yra dar ir trečias pasirinkimas – niekam nedirbti. Pats geriausias variantas, tačiau pats sunkiausias. 😛