Kaip neprarasti, ir kur rasti įkvėpimo

Nenuorama, vardu Įkvėpimas

Nežinau kaip jums, bet man įkvėpimas būtinas, ir dideliais kiekiais. 🙂 Sugebėjimas mąstyti kūrybiškai, laki fantazija labai padeda mano darbe, tačiau be įkvėpimo šios savybės, galima sakyt, bevertės – būtent jis yra esminis varikliukas, suteikiantis sparnus, užžiebiantis virš galvos lemputę. Paklausykit – pats žodis mūsų gimtojoje kalboje tiesiogiai susijęs su gyvenimu, mat kvėpavimas nutrūktų, pasibaigus įkvėpimams. 🙂 Kaip filosofiška: nėra įkvėpimo – nėra gyvenimo.

Visais laikais menininkai susidurdavo su kūrybinėm krizėm, linkėdavo vieni kitiems, kad jų mūzos neapleistų (suprask, įkvėpimas nepaliktų) ir visais laikais jis garsėjo kaip nenuorama – nesukontroliuojamas, nenuspėjamas – ateinantis ir išeinantis kada nori. Taip yra ir dabar, tik mes, technologijų progreso dėka, galime turėti gerokai daugiau šaltinių, kur gyvena taip ieškomas draugužis.

Puikus video klipas, rastas šiame blog’e ir įkvėpęs parašyti šį įrašą.

29 WAYS TO STAY CREATIVE from TO-FU on Vimeo.

Tai kokie gi tie šaltiniai?

Nuo vaikystės intuityviai ieškau įkvėpimo kiekviename žingsnyje, viskame, kas pasirodo įdomu, užkabina žvilgsnį. Dažnai tie dalykai, kurie man pasirodo labai įdomūs – kitiems nesuprantami, ir atvirkščiai – ten, kur daugelis randa įkvėpimo, aš nerasčiau nieko. Todėl kažkada namo nešdavausi pilnas kišenes kaštonų, lapų, konkorėžių, akmenukų ar keramzito pupelių. Bet čia nevisai apie tai, nors daiktai iš tiesų gali būti puikus įkvėpimo šaltinis.

Išskirčiau kelis pagrindines įkvėpimo šaltinių kategorijas. Tai emociniai įkvėpimo šaltiniai, materialiniai ir mokomieji. Pavadinimus sugalvojau pati, tad jų ir nesureikšminkim – gal jie ir nepatys geriausi, tiesiog taiklesnių nesumąsčiau.

Emociniais įkvėpimo šaltiniais laikau veiklas, kurios susijusios su emocijomis: laisvalaikis su draugais, aistringas hobis, puikus kinas ar teatras, pasivaikščiojimas parke ir panašiai. Materialiniais pavadinčiau daiktus – tuos, kuriuos kolekcionuoji (pavyzdžiui aš dėžutėje kaupiu visus gražius atvirukus), tuos – kuriais žaviesi, apie kuriuos svajoji, kuriuos perki. Sykį vienas draugas taikliai pastebėjo: supratau, kodėl dažnas dizaineris mėgsta Apple. Pasižiūri į tą iPhone 4  – o jis toks dailus… Tiesiog įkvėpimo šaltinis. Galiausiai – daiktai nebūtinai susiję su turėjimu – įkvėpimo šaltiniu gali tapti sode besikapstant rastas akmuo su skylute (nesijuokit – čia puikus pavyzdys, kaip tik šiandien tokį radau), raudonoji musmirė, dailus pastatas ar dar velniaižin kas. Na ir – mokomieji įkvėpimo šaltiniai. Čia priskirčiau tiek kolegų parodų lankymą (nors tai susiję ir su emociniais), ir specializuotų knygų, žurnalų skaitymą, ir internetinių svetainių, kuriose publikuojami kolegų darbai naršymą. Tai tarsi amžinas mokymasis – mes mokomės iš kolegų, jie mokosi iš mūsų – formuojasi naujos tendencijos, trend’ai, ir kiekvienas profesionalas ar wannabe profesionalas nori nuo to neatsilikti, žinoti, pažinoti. 🙂 Tiesa tai ir daugiau, nei tiesiog mokymasis, kadangi per prievartą vargu ar tuo užsiimtumėm – dažniausiai tai mūsų aistra, todėl susiję ir su emocijomis.

Ai, bet kam tie apibrėžimai

Iš tiesų jų visai nereikia, tiesiog kitaip būtų sudėtinga paaiškinti. Manau svarbiausia ne tai, kaip įkvėpimo šaltinis vadinasi, o tai – kaip tu (aš, mes) nori to įkvėpimo ieškot. O čia viskas labai paprasta. 🙂 Jei nemėgsti teatro – ką besakytų kolegos, vargu ar ten rasi daug inspiracijų – jausiesi nesmagiai, žiovausi, snausi, nekantriai žvilgčiosi į laikrodį. Tad geriau savęs neprievartauti, ir užsiimti tuo, kas yra smagu. Kinas? Muzika? Knyga? Boulingas, dviratis, parkas, kavinė, žygis, kung fu, joga, makaronų gamyba?.. Tas pats galioja ir daiktams – tik, siūlau leisti sau pasilikti tikrai įkvepiančius vaizdelius. Jei, žinoma, tai nėra labai dideli daiktai, netelpantys į butą. 🙂 Atvirukai – super. Žurnalai. Knygos – turėti lentyną įkvepiančių knygų su spalvingom iliustracijom, kurias galima vartyti kada tik užsimanęs – ar ne puiku? Aš sandėliuoju ir internete rastus paveikslėlius. Tvarkingai, atskiruose kataloguose: „logotipų inspiracijos“, „plakatų inspiracijos“ ir t.t.

O kas labiausiai įkvepia jus? 🙂

10 thoughts on “Kaip neprarasti, ir kur rasti įkvėpimo”

  1. Chichi 🙂 Sutinku, Miciau. Man irgi būtinas kūrybinis bardakėlis, jaukus chaosėlis. Kita vertus – iki tam tikro lygio, nes jei apsikuičiu jau per daug – nebesusikaupiu, blaško dėmesį. Bet sterilumo tikrai nereikia. Kiekvienas matyt turi savo tobulos „tvarkos“ sampratą – kažkam tai bus pedantiškai nuvalytas stalas, o kažkam – tarp pieštukų, eskizų, akmenukų ir skrajučių likęs tuščias plotas. 😀

  2. geras multikas, teisingas – praktiškai TAIP ir DARAU! tai va kodėl man taip sekasi:)
    Ojei rimtai tai prisiminiau dar kai mažas budamas beveik 1:1 iš savo tėčio architekto girdedavau – „visada turek po ranka pieštuka ir po pieriaus, kad bet kokia , nors ir keista atejusia ideja galetum uzsirašyt“ tas tiesa. Vakar tarp kitko eilini karta uzgriuvus mane reklaminei bangai vos nenusipirkau planšetinio kompo – yra dabar toks HTC Flyer – mažesnis už iPad ir jis turi ivesties pieštuka – taciau atsispyriau pagundai (iš tikro man tokio zaisliuko nereikia, na labai nereikia kol kas) – tai isigyjau labai grazia ir patogią uzrasu knygutę su kietais tikros odos virseliais, plonu guminiu dirzeliu kad kai nenaudoji ji neissiskestu ir su voku gale vizitinems susideti – man senoji jau baigės. Kartais pagalvoju – turbut jau senstu, kad turiu pakankamai lešu naujiems technologiniams zaislams, TACIAU NETURIU NORO juos isigyti – taciau pagalvujus geriau – nieko ner geriau uz sena gera buda paprastu piestuku paprastai ant popieriaus uzsirašyti ar pasipaišyti. O 2000-3000 lt, kuriuos tokiu budu sutaupiau (atsispyres pagundai nusipirkti kišenini planšetą) – geriau po kaledu skrisiu paslidinet kur nors kitur nei jau buvau, gal siais metas i prancuzija….
    Keliauti irgi labai svarbu – stengiuosi pagal isgales….:) Sekmės visiems kurėjams! Geros dienos:)

  3. Daliau – dėkoju už tokį šiltą ir išsamų komentarą 😉 Taip, keliauti labai svarbu, tai ir akiratį praplečia, ir be abejonės, įkvėpimo marias suteikia.

    Turėjau durnoką įprotį eskizuoti ant palaidų A4 lapų, kurie paskui išsimėto. Sesė padovanojo labai fainą kvadratinį bloknotą tokiems papaišymams – dabar pratinuosi piešt tik į jį – taip niekas nepasimes, pavartyt galima. Tai dabar vis kvaila baimė prikeverzot ką nors „be ryšio“ į tokį gražų bloknotą 😀

    Labai gera Salvador’o Dali citata į temą: „Have no fear of perfection – you’ll never reach it.“, bet iki to dar reikia užaugti 🙂

    Aš irgi pasidairau į tuos planšetinius, bet taip pat manau, kad kol kas man nereikia. Na, turėčiau – pažaisčiau, bet kad būtų labai praktiškas tas daiktas nemanau… Jei jau taip – labiau norėčiau va tokios planšetės su ekranu:
    http://freelanceswitch.com/product-reviews/final-draft-review-wacom-cintiq-12wx/
    Arba Wacom Cintiq 21UX. 🙂 Čia tai būtų super dalykėlis darbui, ko gero popierinių eskizų sumažėtų.

  4. jei paišai – patariu,, mano draugas komiksus paišo visokius – tai kai nusipirko gera, nepagailejes 3-4 tukstanteliu – atsigaut negali ir sako „kur aš buvau anksčiau..;))
    Tiek kas iliustracjom uzsiima profesionaliai – tikiu nepamainomas dalykas:)
    Aš tai iš principo piešt nemoku tai man uztenka ir popieriaus bei skanerio:)

    Gero savaitgalio:)

  5. Šiaip darbui ir man užtenka pelės, iliustracijų dažnai nepiešiu, bet jei jau įsigyčiau tokį Wacom’ą tai matyt daugiau pieščiau – bent savo malonumui tai tikrai, o gal kas nors ir išsirutuliotų iš to – knyga vaikams, ar komiksai. 😀 Reiks pamąstyt. 🙂

    Gero savaitgalio!

  6. Oho… Pateikei net apibrėžimus… Įkvėpimas toks jau dalykas – jis arba yra, arba ne. Kad ir kaip nebūtų keista, mano praktikoje yra ne kartą pasitaikę darbų, kuriuos padariau be jokio įkvėpimo, tačiau rezultatas visiems atrodė stulbinantis. Gal kai nėra įkvėpimo, mes labiau pasistengiame?

  7. miciau – aha, buvo užkliuvusi akis už šito daikčiuko. Tik įdomu kaip reikalai su rašalu – reikia kažkokio specialaus, ar bet koks tinka? 🙂

    Giedre – hmm, mąstau, ar esu gerai nuveikusi darbą, neturėdama įkvėpimo… Gal kažką techniško – logiško, kur aštrus protas buvo svarbiau, nei polėkis. Nes dizaine tai jei visai nėra įkvėpimo – nebus ir dizaino, bus kažkoks negyvas „pamaketavimas“… Na nebus gerų rezultatų 🙂 Nors, tarkim, mokykliniam referatui rašyti reikėdavo daugiau ne įkvėpimo, o nusiteikimo. 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.