Kaip pagal gestus skaityti kitų žmonių mintis

Ar žinojote, kad keliems žmonėms kalbantis, atmestos priekin kojos pėda būna pasukta į tą žmogų, kuris sudomina labiausiai?

Kad geriausias triukas, norint sulaukti pašnekovo pasitikėjimo, pritarimo, simpatijos – tai atvirų delnų demonstravimas, reiškiantis, kad esat visiškai atviras ir nuoširdus?

Allan Pease "Kūno kalba"
Allan Pease “Kūno kalba”

Kad net tai – aukštyn ar žemyn rūkydamas žmogus išpučia dūmus – gali pasakyti nemažai apie jo nuotaiką, pasitikėjimą savimi, savijautą?

Kad žmogus išmoksta purtyti galvą sakydamas “ne” dar kūdikystėj, sukdamas galvytę nuo buteliuko, vėliau – nuo šaukštelio… Keista,  kad bulgarai “ne” sako linksėdami galvą, o “taip” – purtydami. Čia rimtai, teko lankytis Bulgarijoj, niekaip negalėjau priprasti prie šio gestų nesutapimo net apie jį žinodama 😀

Kūno kalba. Kaip pagal gestus skaityti kitų žmonių mintis” taip vadinasi knyga, kurią skaičiau pastaruoju metu, jaukiai įsitaisiusi ant krėslo-sūpynių sodo verandoje. Knygos autorius Allan Pease – Australijoje gyvenantis prekybinių ir bendravimo įgūdžių žinovas, vadovaujantis savo kompanijai, kuri padeda ugdyti minėtus įgūdžius, parašęs gerokai daugiau nei vieną knygą.

Šią knygą atsitiktinai pamačiau knygyne, pavarčiau, ir neatsispyriau pagundai įsigyti. Džiaugiuosi kad taip ir padariau – labai lengvai, su malonumu skaičiau, retsykiais net nusikvatodavau – jei domitės kūno kalba, daug bendraujate, ar tiesiog – norėtumėt dažniau suprasti, ką galvoja kiti žmonės – rekomenduoju.

Be abejo – perskaityti neužteks, kad taptumėt puikiu psichologu, kūno kalbos žinovu – tam reikės nemažai praktikos – aš save jau “gaudau” besekančią draugų gestikuliacijas ir pozas 😀 Labiausiai intriguoja frazė, išsakyta knygoje – ilgainiui kūno kalbą įmanoma išmokti suprasti taip gerai, jog būtų galima žiūrėti filmą be garso, ir suprasti apie ką šneka personažai 😀 Na – ar bent jau – barasi jie, ar sako vienas kitam komplimentus… 🙂

O gal esate skaitę kitų knygų panašia tema? Kūno kalba, fenotipologija, psichologija?

Įrašo “Kaip pagal gestus skaityti kitų žmonių mintis” komenatarų: 14

  1. Pauliau – paprastai, kaip visada 😀

    O šiaip, perskaičiusi pagalvojau, kad gyventi būtų daug paprasčiau, jei visi kūno kalbos mokytųsi nuo mažens. Tada ir meluot mažesnis noras būtų – kai visi žinotų jog nejučia vis tiek išsiduoda, be to pamatytų kai pašnekovui tampa nebeįdomus ar erzinantis pokalbis, ar kada jis nori bėgti – žmonės mažiau tampytų vieni kitiems nervus ir geriau suprastų vieni kitus. 🙂

  2. Sakai, purtyti galvą, sakant ne išmokstame dar vaikystėje? Tuomet vargšai bulgarai – kokias jie turėjo patirti vaikystės traumas, jei įprato daryti atvirkščiai? 😀 Nors šiaip manau, čia labiau susiję su tėvų judesių mėgdžiojimu. Neseniai skaičiau straipsnį, kad ir kalbėti vaikai mokosi mėgdžiodami tėvus (iki maždaug trejų metų – tėčius, nes mamos per daug ir per greitai šneka :)).
    Apie kūno kalbą yra prirašyta daug knygų. Beje, siūloma stebėti ne tik gestus, bet ir klausytis balso tembro (jis taip pat nemažai pasako apie žmogų, jo patritus išgyvenimus). Deja, knygų pavadinimų neužsiliko. Prisiminsiu, parašysiu. 😉
    ir dar… smagus blogas. Visai patiko. Taigi, įsimečiau į savo reader’į. 🙂

  3. Giedre, prajuokino ši dalis: “iki maždaug trejų metų – tėčius, nes mamos per daug ir per greitai šneka” 😀 Kažin, ar nėra statistikos kiek ekstraverčių yra moterų, ir kiek – vyrų? Spėju kad moterų turėtų būti daugiau, sprendžiant iš jų pomėgio daug ir greit plepėt 😀

    Dėkui už komplimentą blog’ui 😉

  4. Na taip… Aš, perskaičiusi apie tai pamaniau, o kaip būna su vaikais, kurių ir tėčiai – daug kalbantys? Jiems turėtų būti sudėtinga… 🙂
    Beje, radau tos knygos pavadinimą, apie kūno ir ne tik kalbą – Lillian Glass “Žinau, ką galvoji”. Tikrai dėmesio verta knygutė. Tik ji išleista seniau, tai net nežinau, ar dabar dar knygynuose įmanoma rasti.
    Blogas išties visai patiko, tad komplimentas – visai nuoširdus. 😉

  5. Giedre, labai ačiū už knygos pavadinimą! Bandysiu ieškoti, knygynuose, kaip ir spėjai, neradau, gal kokia biblioteka turės – būtų proga apsilankyti kur nesilankiau jau šimtą metų 🙂

    Paskaičiau internete gerų atsiliepimų, vienas prajuokino: “jei nenori susigadinti gyvenimo, neskaityk… idomu, bet po to nebeidomu gyventi…” 😀 Turėtų būti tiesiog nereali knyga, sprendžiant iš tokio pareiškimo 😀 Ar Tau dar vis įdomu gyvent?

  6. Oi, man tai visada įdomu gyventi. Nežinau, kaip ta knyga gali sugadinti gyvenimą. Man kaip tik labai patiko. Šiaip tą knygą aš turiu. Taigi, jeigu kada gyvenime tektų susitikti paraleliniame pasaulyje, egzistuojančiame už interneto ribų (kad ir kaip būtų keista, bet toks yra :D), galėčiau paskolinti. 😉

  7. Vat ir aš manau, kad vargu ar kokia knyga galėtų paversti gyvenimą neįdomiu. Greičiau atvirkščiai – dar įdomiau pasidaryt gali 😀

    Ačiū už draugišką pasiūlymą paraleliniam pasauliui, tai jeigu ką – turėsim progą susitikti gyvai paplepėti, knygom pasimainyti (gal norėsi šitą maniškę pastudijuot, pavyzdžiui). 🙂 Fainai!

  8. Mielai paskaitinėsiu… Patinka man karts nuo karto paskaitinėti tokias lengvas psichologijas. O ir šiaip smagu mergaitiškai paplepėt. 😀

  9. Bijau kad neberasi “Žinau ką galvoji”, nebent išeis naujas leidimas, ar per skelbimus/dėvėtų knygų parduotuvėse/bibliotekose… Kiek ieškojau – niekur nėr, jau nenauja knyga. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.