Labadiena, aš Feniksas

Kanarėlės For Dummies

Baisiai ilgai nerašiau nieko blog‘ui, galvojau – parašysiu smagų straipsnį apie kanarėles. Išėjo kažkoks tutorial‘as, kaip jas auginti. 😀 Tai žodžiu, pirma keletas trumpų faktų apie mano augintinius, o tada – minėta informacija, kuri gal būt bus aktuali tiems, kurie galvoja apie naują – sparnuotą – draugą. Kaip žinia, auginu dvi kanarėles – Feniksą ir Snaigę, susipažinkite. 🙂

Labadiena, aš Feniksas
Labadiena, aš Feniksas
  • Feniksas choleriškesnis už Snaigę – jis nuolat pykstasi su savo atspindžiu veidrodyje, Snaige, ar tiesiog be priežasties.
  • Pykdamasis su savimi veidrodyje Feniksas elgiasi kaip kolibris – plakdamas sparnais kybo ore priešais veidrodį ir piktai keikia savo atspindį. Ir dar kaukštelna jam snapu.
  • Feniksas generuoja nežmoniškus decibelus – jo giesmės melodingos, bet tokios skardžios, kad būdamas šalia jauti savo ausų būgnelius.
  • Mėgstamiausia Fenikso muzika – rokas, gitara gyvai, o mėgstamiausia daina – Marijono Mikutavičiaus „Krepšinio himnas“.
  • Tačiau jis taip pat mielai pritaria fenui, arbatinukui, dulkių siurbliui, dušui ir kone bet kokiam kitam triukšmui.

  • Taip pat Feniksas dažnai pertraukia žmonių dialogą. Kaip? Atskrenda kuo arčiau kalbančių žmonių, ir ima taip čiulbėti, kad tu nebegirdi nei pašnekovo, nei savęs paties.
  • Kažin, kaip reaguotų policija, jei juos iškviestų dėl kanarėlės keliamo triukšmo?
  • Negalim palikti neuždengto arbatos puodelio, nes tuoj turėsim svečią, norintį paragauti, o gal ir išsimaudyti.
  • Žiūrėdami filmą turim palikti vietos ant lovos atkaltės nutūpti dar vienam žiūrovui.
  • Snaigė atskrenda ir dirsčioja man per petį, ką veikiu su iPad‘u – labai mėgsta kelis Youtube klipus apie savo gentainius.
  • Mano monitorius – dar viena mėgstama Snaigės vietelė.
Snaigė mėgstamoj vietelėj
Snaigė mėgstamoj vietelėj
  • Abu mėgsta nešiotis snape iškritusią savo plunksną, popierinę servetėlę, siūlą ar dar ką randa. Su kai kuriais daiktais skraido, su kai kuriais – nelabai pavyksta.
  • Snaigė ryte pabudusi dar prietemoj atskrenda ant mūsų lovos atkaltės, ir snūduriuoja kartu.
  • Kanarėlių maudynės yra neatsibostanti atrakcija.
  • Miegančiomis kanarėlėmis – burbulais negaliu atsigrožėti.
Mieganti kanarėlė
Mieganti kanarėlė
  • Kanarėlių saulės vonios yra vienas kraupesnių dalykų, kokį teko matyti. Pirmąsyk pamačiusi ėmiau klykt draugui, kad Feniksas gal prisitrenkė ar žada kiaušinį padėti. Visas susivėlęs, plunksnos styro, išsižiojęs…
Kanarėlės Fenikso saulės vonios
Kanarėlės Fenikso saulės vonios
  • Skiriasi ne tik jų charakteriai, bet ir skonis. Feniksas nemėgsta obuolio, bet dievina morkas, Snaigė – atvirkščiai. Abu kreivai žiūri į naują maistą, nors kartais po kurio laiko jis tampa labai mėgstamu.
  • Ilgą laiką Feniksas nepripažino savo narvo – jame lankydavosi tik dieną, palest, atsigert, o miegodavo visada tik ant dviračio stabdžio troselių.

Kaip auginti kanarėles

Rūšys

Anksčiau maniau, kad kanarėlių rūšys yra dvi: paprastos ir kuoduotosios (su juokingom ševeliūrom). Iš tiesų jų yra kur kas daugiau, išskiriamos trys pagrindinės kategorijos: dėl spalvų veisiamos kanarėlės (visokių įdomių spalvinių derinių, margos, marmuro spalvos ir t.t.); dėl formų veisiamos (čia visokios, įdomią figūrą turinčios ar šiaip keistos, tame tarpe ir kuoduotosios); dėl giesmių veisiamos (jos, kaip supratote, gieda gražiausias ir sudėtingiausias giesmes).
Abi mano kanarėlės kiek supratau priklauso trečiai kategorijai, bet nevienodai rūšiai. Feniksas greičiausiai yra Spanish Timbrado – jo čiulbėjimas įspūdingas, daug skirtingų variacijų ir jis nuolat mokosi naujų motyvų. Snaigė – German Roller. Čiulba ji retai, negarsiai ir nepraverdama snapo – primena traktoriuką 🙂
Jei norite čiulbančios kanarėlės – rinkitės patiną, patelės dažnai visai nečiulba, tik cypsi, arba čiulba nepalyginamai mažiau, tyliau ir paprasčiau už patinus. Tiesa, atskirti patiną nuo patelės moka tik patyrę veisėjai, nes ryškių išorinių skirtumų nėra. Mes iki šiol nesame tikri dėl Snaigės lyties, Kikoje sakė, kad: turėtų būti patelė, bet garantijos neduodame. Patelė, teoriškai, anksčiau ar vėliau turėtų padėti kiaušinį. Patinai daugiau ir gražiau čiulba, bet ir dėl šito pasitaiko išimčių – pavyzdžiui labai tylus patinas, arba atvirkščiai – nenutylanti ir labai gabi čiulbėjimui patelė.

Kanarėlės lesinimas

Šiais laikais rūpintis augintiniais paprasta – nueini į gyvūnų parduotuvę, ir nusiperki visko ko reikia. Pagrindiniai kanarėlių lesinimo dalykai: lesalas (perku tokį), kiaušinmaistis, smėlis virškinimui, sepija, kreida su mineralais. Na ir vanduo, žinoma.
Papildomai perku: skanėstų – labai mėgsta šituos, sorų šakelių (lesa kaip kada). Vitaminų, kuriuos lašinu į vandenį šėrimosi laikotarpiu (aha, plunksnų bus visur, patikėkit :)).
Taip pat kartkartėm nuperku: vitaminizuoto čiulbėjimą skatinančio lesalo (neturiu žalio supratimo kaip jis veikia, bet, atrodo, mėgsta), angliukų virškinimui gerinti.
Ir įvairūs vaisiai (obuolys, bananas, apelsinas, arbūzas ir t.t.), bei daržovės (labiausiai mėgsta salotą, lesa be druskos pavirtą brokolį, Briuselio kopūstą, tarkuotą morką, žalią kopūsto lapą, agurką). Žalumynų duodu kasdien, kartais iškart kelių rūšių, bet persistengti irgi nereikia, keliuose šaltiniuose skaičiau, kad jie turėtų sudaryti ~10% dienos raciono.
Paukščiai kaip ir žmonės – išrankūs ir skirtingi, mėgsta ne viską.

Feniksas ragauja arbūzą
Feniksas ragauja arbūzą

Įranga

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokiam mažam paukšteliui daug visko nereikia, bet jei norit, kad jis jaustųsi komfortiškai – pirksit nemažai. Reikės narvo – pageidautina ne apvalaus, nes kanarėlės mėgsta turėti nuošalesnį kampelį, o cilindro formos narve kampų apskritai nėr. Būtų gerai, kad paukštis galėtų pilnai išskleisti sparnus, ypač, jei paleidžiamas paskraidyti ne kasdien.
Įvairių laktelių, kopėtėlių, sūpynių (Feniksas nesisupa, o Snaigė labai mėgsta), veidrodėlio (abiejų kone mėgstamiausias žaislas – tupi ir šnekučiuojasi su savo atspindžiu), indelių maistui, gertuvės, žaislų (įvairių barškučių, virvučių – kažko spalvoto, blizgančio ir ką galima patampyti), baseino. Maudytis, beje, labai mėgsta. Vasarą įpilu baseiną kasdien, šaltu metų laiku – kas porą trejetą dienų. Taškosi, turškiasi, paskui iškedena ir susidėlioja kiekvieną plunksną 🙂

Bendravimas ir jaukinimas

Kanarėlės – ne papūgos, nusiteikite iš karto, kad jos vargu ar tupės ant peties ir apskritai prisileis taip arti. Jos tiesiog visai kitokio charakterio. Nesakau, kad neįmanoma prisijaukinti – youtube yra klipų, kur kanarėlės tupia žmogui ant rankų, bet net neįsivaizduoju kiek laiko ir kantrybės tam reikia. Ir ar apskritai to reikia – mano kanarėlės bendrauja su žmogumi, moka ir dėmesio paprašyti, ir paplepėti – tiesiog nėra rankiniai paukščiai. Vienu metu jaukinau Feniksą – daugiausia pasiekiau, kad jis lesdavo salotą man nuo kelių ar peties. Buvo įpratęs tiek, kad nebebijojo, ir kartais nutūpdavo net kai salotos neturėdavau (aišku tai supratęs vėl nuskrisdavo :D).

Snaigė sėdi ant spintos ir rodo liežuvį
Snaigė sėdi ant spintos ir rodo liežuvį

Šiaip kanarėlės mieli paukščiai, kurių priežiūra neatima labai daug laiko – užtenka pasirūpinti lesalu, žalumynais, išvalyti narvus (ir aplink juos, nes kruopų tikrai pribarstys, o šėrimosi laikotarpiu bus nemažai plunksnų). Bijo skersvėjų, bet šiaip nėra labai reiklios temperatūrai. Tiesa, jei paleidžiamos skraidyti po kambarį – tai valymo bus daug daugiau 🙂 Tik žiūrėkit, kad balkonai ir langai būtų uždaryti, nes jei pabėgs – pražus…

Nu va, prirašiau kokį kilometrą, o dabar nebežinau kaip užbaigti 🙂 Trumpai tariant – jei namuose liūdna ir tylu – pagalvokite apie kanarėlę. Feniksas ir Snaigė visada pralinksmina. 🙂

Papildymas 2016.11.01

Jei paukščiui prireiktų medicininės pagalbos, rekomenduoju Jeruzalės Veterinarijos klinikoje dirbantį Darių Milbutą. Puikus, labai dėmesingas gydytojas, sunegalavusią Snaigę gydė jau kelis kartus.

14 komentarų

  1. Na pagaliau parašei 🙂 jau galvojau kur dingusi esi. Fainai aprašei saviškes kanarėles. kaip suprantu su jom nebūna liūdna. O kodėl nusprendėt kanarėles turėt, o be papūgas? 🙂

    1. Aha, pagaliau 🙂 Šiaip ne mes nusprendėm kanarėles augint, o jos nusprendė pas mus gyvent, nes vieną gražią dieną atskrido pro langą 😀 Šeimininkų neradom – taip ir gyvenam 🙂

        1. Feniksas atskrido 🙂 Snaigę nupirkom, galvojom – draugaus, bet nė velnio 😀 Apie pusantrų metų jau turim.

  2. Mano katinui būtų skanūs pietus, bet turbūt šitie naminiai katinai nevalgytų net jei pagamintą pateiktum.

    Jei paleistas, tai turbūt prišika visur…

    kiek pinigo išleidi per mėnesį vienam paukščiui?

  3. O, pataikei labai į mano mėgstamą temą. Kanarėlės ir papūgėlės mano gyvenimo hobby. Ir bendrai paukščiai yra mano draugai. Gražiai parašei, bet vis tiek noriu papildyti savo patyrimais.
    1. Rašei, kad Feniksas nemėgsta obuolio, bet dievina morkas, Snaigė – atvirkščiai. Taip ir turi būti, nes morka [turi daug karotino, kuris perduoda oranžinę-morkinę spalvą] ir jei ją lestų Snaigė, kiltų pavojus jos baltosios dalies skaistybei. 😀
    2. Labai teisingas pastebėjimas apie langų uždarymą laikant paukštelius paleistus, bet… ne mažiau svarbu uždengti bet kokius indus su skysčiu. Kitaip galite nei nepastebėti, kaip jie priburbuliuos juose.
    3. Jei Feniksas nemėgsta narvelio, reiškia jame per mažai buvo kada nors. Aš įsitikinęs, kad jei keletą naktų jį laikytumei narve, jis susirastų jame savo pastovią vietą ir visada grįžtų į ją.
    Ir pabaigai mano sena sena patirtis. Kažkada gyvenau nuosavame name. Su sodu ir daržu. Vasarai sumąsčiau kanarėlių narvus išnešti į lauką ir juos pritaisyti prie namo kraigo [turėjau jų apie 10, jos gyveno keliuose narvuose]. Aišku, tai sudaro tam tikrų nepatogumų, nes maitinimui turi atsįtysti kopėčias, turi užtikrinti ir, kad jų iš narvo neiškrapštys plėšrūs paukščiai. Ypač naktiniai. Tačiau už tai koks malonumas, kai sodo giesmininkų koncerte išstoja užsienio svečiai. 😀 Po mėnesio laiko nutariau surizikuoti papratinti kanarėles kaip karvelius – skraidykite laisvai po sodą. Ir vieną iš jų paleidau. Aišku, ne iš rankos, o užlipęs atidariau narvelio dureles ir nulipęs patraukiau kopėčias. Teko suaukoti nemažai kantrybės ir laiko, kol ji pastebėjo naujovę – ji gali būti laisva. Tada išskrido ant narvelio stogo, vėliau perskrido ant obels ir ėmė ieškoti kirminukų. Nustebau, kad prigimtis yra nedylanti, gi ji anksčiau jų nebuvo mačiusi. Po to ji šakomis leidosi į kelionę – tolyn ir tolyn. Tačiau netrukus „apsičiupinėjo“, kad pateko į visai nematytą aplinką ir tada pagal kitų kanarėlių balsus sugrįžo arčiau namų. Vėliau vėl lakstė tolyn ir atgal. Bet pagaliau nutolo ir maniau, kad ji jau paklydo… Tiek to, nenustebau nors ir buvo liūdnoka dėl nepavykusio eksperimento. Nustebau tik vėlų vakarą, kai išėjau į kiemą ir radau ją narvelyje, įprastinėje miego vietoje…
    ***
    Tais metai tęsiau eksperimentą ir į vasaros pabaigą pas mane po sodą skraidė net5 kanarėlės. Vakare jos gryždavo. Tiesa, nes viskas buvo taip sėkmingai, dar dvi paklydo ir niekada nebegrįžo. Tačiau aš tikiu, kad jos, kaip ir tavo Feniksas, įskrido į kažkieno langą ir ten liko gyventi.

    1. Dėkoju už pastabas ir pasakojimą 🙂 Dėl neuždengtų skysčių – visiška tiesa, labai pavojinga. Dar, skaičiau, kad pavojingi gali būti ir nuodingi kambariniai augalai. Pas mus vienas toks yra – krotonas, Feniksas mėgsta jame snausti įsitaisęs ant šakų, ir vienąsyk radau prakąstą lapą. Kiek supratau – paragavo ir nebelietė. Vargu ar jis skanus 🙂

      Sako, kad kanarėlės – intelektualūs paukščiai, bet aš tikrai bijočiau saviškes paleisti lauke. Nors skamba smagiai, manau paukščiai buvo labai laimingi 🙂

      Feniksas prie narvo įprato, pradžioje kažkodėl nemėgo, bet dabar jau viskas tvarkoj. Jie apskritai naujovių neitin mėgsta, pirmą kartą pamatę arbūzą ar brokolį irgi reagavo atsargiai ir įtariai, o paskui susipažįsta ir nusiramina. Turbūt jų išgyvenimo instinktai labai stiprūs, tokiems mažiems paukščiams gyvenant laisvėje yra ko bijoti.

      Beje, dar keistas dalykas – Snaigė visai nelesa smėlio ar žvyro. Keistuolė, bandėm duoti įvairių rūšių – bet jai gal tiesiog nereikia? Nes jau ilgiau nei metus laiko pas mus – sveika, žvali, nesuprantam 🙂

      1. Gali būti, kad reikia, bet mažiau ir ji iš karto prie jo nepuola. O kada palesa, gal nei nepastebi?

        Dieną buvau dar vieną papildymą parašęs, bet jis kažkodėl nuskrido į dausas. Trumpai pakartosiu – be kitų komponenčių paukščiukams reikia nuolatos duoti mokyklinės kreidos ir anglies tablečių iš žmonių vaistinės. Jei užkietėtų viduriai, tinka linų sėmenys, o žinant, kad jos saldžialesės, aš nuolatos tarp virbų laikau įspraustą gabalinio cukraus. Jos jį laižo, per porą savaičių gabaliuką ir sulaižo. Na, linkiu džiugių pojūčių bendraujant su kanarėlėmis.

  4. Aha, ir dar dėl maitinimo… Jei tau leidžia kišenė, Kika gal ir gerai. Aš ten niekada nieko neperku, nes susirinkti maistą pačiam gaunasi apie 5 kartus pigiau. Maža to, ne toks jau ten ir geras jų tas racionas. Tik etiketės gražios. Taip vadinamų avižėlių [bene pats svarbiausias kanarėlių maistas, gal todėl rusai jas vadina kanarėječnoje sėmia] galima nusipirksti karvelių turguose. Ten pat randu ir kitko – rapso, linų sėmenų, avižinių kruopų arba dribsnių. Bet ne apie tai. Kanarėlėms, jei užkietėja jų viduriai, svarbu būtinai duoti linų sėmenų. Jų galima rasti net kokioje IKI arba maisto turguose žmonėms. Kasdiena gerai būtų duoti mokyklinės kreidos ir… anglies tabletę iš vaistinės. Tik tai reikia patrupinti. Smėlį galima pirkti ir už 7 lt. ispanišką 😀 bet ne blogesnis ir lietuviškas, tik jį, jei yra įtarimas, kad jis galėtų būti užterštas, reikia praplauti. Kanarėlės visa savo prigimtimi yra saldžialesės. Pastebėjau, kad tai žinai, todėl duodi joms arbūzu. Labai tinka ir ašelis medaus, o tarp narvelio virbų turėtų visada būti įspraustas rafinuoto cukraus gabalėlis, kurį jos tiesiog laižo. Vieno gabalėlio užtenka porai savaičių.
    Atsiprašau už įkyrumą

    1. Apie cukrų nebuvau pagalvojusi, ačiū už patarimą, reiks duoti 🙂 Anglies ir kreidos gauna, ir dar labai mėgsta skanėstus, kuriuos perku Kikoj, bet tikiu kad galima rasti pigiau ar net pačiam pasigaminti: įvairūs grūdai su medumi, uogomis ir panašiai. Būna ir sausainių kanarėlėms, bet šitais maniškės nesusižavėjo. 🙂 O kvepia tie sausainiai taip skaniai, kad ir pačiai buvo kilusi pagunda paragauti 🙂

    1. Labas. O visai nečiulba? Gal patelė? 🙂 Tada vargu ar ir čiulbės, patelės su retomis išimtimis tik cypsi, neturi tokių melodingų giesmių, kaip patinai.

      Jei paukštis (manykim, kad patinas) gerai jaučiasi, yra sotus, sveikas, saugus – turėtų čiulbėti. Paskatinti gali muzika, arba gentainių giesmės (galima paleisti iš Youtube, ten pilna visokių „Canary training song“). Tik viena bėda su gentainių giesmėmis, kad skirtingų rūšių kanarėlės čiulba skirtingai, ir tas kitoks čiulbėjimas greičiausiai neskatins čiulbėti, o trikdys, tai nežinant savo kanarėlės giesmės stiliaus reiktų pabandyt kelis skirtingus, ir stebėti kaip reaguoja.

      O dar – Kikoje būna pirkti maisto papildo, skatinančio čiulbėjimą vadinasi berods Sing Perlen. Geras lesalas, vaisiai ir daržovės, šviežias vanduo, tinkama temperatūra labai svarbu, Fenikso mėgstamiausia daržovė yra salota, tai visada jos gavęs atsidėkoja įspūdingu performansu, toks laimingas būna 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.