Kodėl Lietuvoje gyventi gera

Todėl, kad Lietuva – gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.

Mūsų kaimai – vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių “E”.

zuvedros
Paukščiai visada sugrįžta namo

Ne visi lietuviai susiraukę, ir ne visada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką – yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.

Lietuviai turi neįtikėtiną sugebėjimą susivienyti, būti patriotiški, ir iškovoti laisvę ne ginklu, o daina. Galime didžiuotis savo turtinga istorija, mūsų protėviai buvo tikri didžiavyriai, ir kiekvienas iš mūsų turime tai savo kraujyje.

Nuostabi ne tik mūsų juoda duona. Nuostabūs šaltibarščiai, cepelinai, naminė gira, alus, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, rūgpienis ir daugybė kitų patiekalų, kurių labai ilgisi emigravę tautiečiai.

Mes turime braliukus – latvius. Mes mylime juos, o jie – mus. Ar daug šalių gali pasigirti tokiais broliškais santykiais su kaimynais? Turėtumėm dar vienus braliukus – prūsus, deja istorija taip susiklostė, kad pasaulyje likom tik mes ir latviai – daugiau baltų šioje žemėje nebėra…

Vilnius – nuostabus miestas. Jį giria turistai, kaip labai jaukų, žalią, su nuostabiu senamiesčiu. Aš taip pat tai matau kiekvieną kartą eidama senamiesčio gatvele – dievaži koks jis gražus. Kas gali būti smagiau už riedėjimą dviračiu, saulėtą dieną, savo mieste?

Mes kalbame viena seniausių ir viena mažiausiai pakitusių pasaulio kalbų. Tai turbūt reiškia, kad turime vertybes, jeigu sugebėjome išsaugoti savo kalbą net per visus karus ir okupacijas, ar ne? Mūsų kalba giriama kaip labai daininga ir turtinga, o išmokti jos yra gerokai sudėtingiau nei daugelio kitų kalbų (taip jau būna su turtingomis kalbomis). 🙂

Mes mokame labai nuoširdžiai ir triukšmingai sirgti už šalies sportininkus. Visi būname tikri patriotai kai vyksta rimtas krepšinis, nesvarbu ar tu moksleivis, ar verslininkas, ar Prezidentė.

Čia mano draugai, giminės, pažįstami veidai, panašios aktualijos. Jokioje kitoje šalyje nesijausčiau “savesnė” nei jaučiuosi čia. Juokinga, bet net su užpuoliku gatvėje aš turėčiau daugiau bendrumų, nei su kokiu kitos šalies piliečiu. Juk mes abu užaugome čia, kalbame ta pačia kalba – aš dar turiu šansą su juo susikalbėti…

Mes turime karštas vasaras, ir baltas žiemas. Galime džiaugtis tikromis Kalėdomis, kokias rodo filmuose, važinėtis rogutėmis, slidėmis ir snieglentėmis, o paskui su nekantrumu laukti vasaros. Jai atėjus kiekvienais metais būname tokie laimingi – pagaliau šilta, saulė, ežeras, šašlykas su draugais. Mėgstu šilumą, bet gyvendama kokioje Ispanijoje pasiilgčiau sniego. Ir Kalėdos man nebūtų Kalėdos, jeigu aplink augtų palmės…

Čia mano namai. Net nebūdama emigrante galiu drąsiai pasakyti kad myliu savo Tėvynę, nepaisant ekonominių ar kitokių sunkumų. Myliu ir mylėsiu.

Įrašo “Kodėl Lietuvoje gyventi gera” komenatarų: 38

  1. labai geras straipsnis, puikiai atspindintis kodel as, 3 metus paragaves emigranto duonos nusprendziau, kad Lietuva yra ta vieta, kurioje noriu toliau gyventi

  2. Iš tiesų nuostabu kai žmonės grįžta namo. O dar nuostabiau – stebėti kaip jie džiaugiasi grįžę. Viena draugė, taip pat praleidusi ne vienerius metus svetur, grįžusi taip džiaugėsi lietuviška žiema, kad tiesiogine prasme griuvinėjo į pusnis 🙂 Stebi tokį vaizdelį, ir supranti – kaip vis dėlto čia gera 🙂

  3. kas be ko, kad Lietuvoje gyventi yra nuostabiausia ir geriausia… Nors ir paciam siuo metu tenka gyventi svetur, taciau vienareiksmiskai galiu pasakyti, kad grisiu i TEVYNE ir toliau tesiu savo pilnaverti, pilietiska, tikra, naturalu gyvenima savoje ZEMELEJE LIETUVOJE… o dabar, belieka tik laukti kol prabegs tam tikras laiko tarpas… 🙂 stiprybes tautieciai, linkejimai visiems isvykusiems ir esantiems Lietuvoje! 🙂

  4. Šis įrašas manyje brendo ilgokai – vis girdint kaip bendraamžiai, jaunesni ir vyresni, turtingi ir neturtingi, bedarbiai ir dirbantys lietuviai kartoja kaip čia viskas beviltiška, ir kaip būtinai reikia emigruoti… “Kodėl Lietuvoje gyventi gera” paprastai pateikiama visai kitaip – sarkastiškai.

    Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad labai džiaugiuosi jog ėmiau ir parašiau. Pamačiau kad lietuviai iš tiesų myli savo Tėvynę. Myli, net labai. Ačiū Adj, Indrei, V.T. ir visiems – skaitantiems, mėgstantiems, besidalinantiems – už tai kad nesate abejingi, ir mokate pripažinti savo meilę. Džiaugiuosi kad esate mano Broliai – lietuviai. Susigraudinau, kaip ir Indrė 🙂

  5. Neturiu ką pasakyti. Viskas tiesa, viskas ne melas. Trumpai ir aš pabuvojau svetur ir bent jau kol kas nebenoriu išvykti. Lietuva mūsų, gal ateis ta diena kai galėsim sau pasakyt: -Gyvenau Lietuvoj, miriau čia, esu pats laimingiausias. Vis dėl to radau ką pasakyt 🙂

  6. Lenkiu galvą ir ploju katučių. Galvoju lygiai tą patį ir galvoju dažnai. Kiekvieną sykį širdis suspurda džiaugsmu, kai supranti, kad yra ir daugiau tokių pačių kaip tu – kurių širdyse rusena geri jausmai. Niekada nenorėjau emigruoti, o išvažiavusi su mokslais stūgavau, kaip norėjosi grįžti. Nuoširdžiai sunku man būna suprasti tuos, kurie išvyksta, ypač „su visam“.
    Ačiū už geros nuotaikos užtaisą!

  7. aš kažkodėl dažniausiai apie tai pagalvoju, pirkdamas kastinį ir gerdamas kaimišką alų, gal todėl, kad gana dažnai tuos dalykus darau 🙂 labai gerai, Ačiū 🙂

  8. Kaip gera, kai yra žmonių, kurie mato Lietuvoje tokius gerus dalykus ir užkrečia savo pozityvumu kitus. Ir dar labai gera, nuostabu, kai tai daro jauni žmonės. Ačiū už mintis, kurios padeda nepalūžti sarkastiškoje, Lietuvą niekinančioje, visuomenėje.

  9. Dar kartą visiems dėkoju 🙂 Už šiltus atsiliepimus, neabejingumą. Tiesiog už tai, kad esate, ir esate tokie. Labai smagu kad mūsų nemažai – juk pozityvumas, kaip pastebėjo Dovilė, labai užkrečiamas 🙂 Gal užkrėsim ir niurzgančius tautiečius savo šypsenom. 😉 Tiesiog labai gera žinoti kad yra bendraminčių.

  10. nuostabus straipsnis!!!! visiskai atspindi mano nuomone.. va jau desimt menesiu gyvenu Sveicarijoje kaip mainu moksleive, po dvieju savaiciu pagaliau griztu namo, i nuostabuji Vilniu, ir jau nebegaliu normaliai naktimis miegoti, vis galvoju apie kelione namo, apie niurzgancius lietuvius, kurie yra daug arciau sirdies nei pavirsutiniski ir netikrais jausmais alsuojantys sveicarai… ir cia, Sveicarijoje, daug lietuviu, kurie karta per menesi susitinka, sneka musu nuostabia kalba, dalinasi ispudziais is paskutines keliones namo, skaito lietuviskas knygas ir susigraudina pamate nauja lietuvi sveicarijoje, nes jis atrodo toks naujas, toks nekaltas ir toks nesuvariskejes(jeigu galima naudoti toki jungini)
    dekui dar karta!!!!!

  11. Nėr už ką, Liucija! Smagu girdėti kad lietuviai ir svetur draugauja, kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad tas šaltumas tik paviršutiniškas, o iš tiesų mūsų tauta broliška ir draugiška.

    Kad greit prabėgtų tos dvi savaitės Tau, saulėtas Vilnius laukia! 🙂

  12. Puikus, nuoširdus straipsnis 😉

    Tik norėtųsi jį labiau išplėsti, nes dar tiek gerų žodžių nepasakyta! O tavo straipsnis būtų puiki įžanga 🙂

    Šaunuolė, kad čia, tėvynėje, gali įžvelgti daug pozityvumo, ko, deja, daug kas neįžvelgia…

  13. Justina – kiekvienas gali parašyti papildymą 🙂 Gali būti, kad aš neaprašiau daug ko, ką matai Tu, Liucija, Tomas. Visi esam skirtingi, mus jaudina, žavi nevienodi dalykai… Ir tuo pačiu – visi esam panašūs, nes tuos skirtingus jausmus apibendrintų viena frazė – šio straipsnio pavadinimas.

  14. Panašu, kad vargšas menininkas vegetaras, nelabai susigaudantis sportuose (ir tiesą sakant nelabai ir tenorintis), svajojantis apie puikų aukštesnįjį išsilavinimą, bei gerą ir gražią ateitį ir malonią aplinką ne tik darbui, mokslui ar poilsiui, Lietuvoje nelabai turi ką veikti. Ir nė kiek nesigraudinu. Jei netyčia nepastebėjot, tai Lietuviai nebėra ta vieninga tauta, kaip buvo per Dainuojančią Revoliuciją. Tautiečiai linkę skųstis, bet pirštą pajudint tingi. Tikėjausi rasti kažką, dėl ko pakeisčiau nuomonę, bet deja.. Lietuva kaip ir bet kokia kita šalis turi savo pliusų ir savų minusų. Tik mano atveju minusų daugiau nei pliusų. Straipsnis gražus.

  15. Monika, melancholiška nuotaika 🙂 Kaip bebūtų keista – man atrodo, kad menininkams Lietuvoj, ar bent Vilniuj yra ypač gera… Gal pasakysit, jog aš nevisai menininkė (nors dizainas – taikomasis menas), tačiau matau savo draugus keramikus, vitražistus, animatorius, iliustratorius, muzikantus, kompozitorius – jie laimingi, gyvena, šėlioja, bastosi po naktinį Vilnių, šurmuliuoja parodose ir renginiuose. 🙂

    Na bet, kiekvienas matom savom akim, gal tikrai nekiekvienas gimė ten, kur jam būtų geriausia. Kita vertus – gal ta nuomonė dar pasikeis, pamačius, kad ir kitur ne viskas medumi patepta, pasiilgus, ilgiau pabuvus toli?.. Kaip ten sakoma: kartais įvertini ką turėjai, tik praradęs.

    O šiaip, linkiu pozityvesnių nuotaikų, visada yra ne tik juoda/balta, bet ir tarpinės spalvos, ir tik mes patys pasirenkame kokiom spalvom norim matyti konkrečią situaciją. Man čia smagu, sutinku pačius draugiškiausius, besišypsančius lietuvius – jų daugybė! Gaila nelabai įsivaizduoju kaip tuo pasidalinti, belieka patikėti mano žodžiu.

  16. O mane labiausiai graudino prieš keletą metų oro uoste matytas vaizdas: šeima su maža mergaite skrenda į Dubliną. Ta mergaitė laiko rankose knygelę, žaislus, o kai ateina laikas eiti pro patikrinimą, jai tą žaislą iš rankų rauna močiutė, liekanti Lietuvoje, mergaitė zirzia… Žiūrėjau ir galvojau, kad gerai, jei ji grįš. O jei ne? liūdna kažkaip.
    Pati jei ir važiuočiau, tai trumpam, laikinai. Tikrai nenorėčiau svetur gyventi visą laiką, kurti ten šeimos. Man visai patiktų dirbti lietuvių kalbos mokytoja išeivių lietuviškoje mokykloje, tik bėda ta, kad daugelis tšvų namuose su vaikais kalba angliškai, nemato reikalo jų mokyti gimtosios kalbos, tradicijų, grįžti.

  17. 🙂 Labai gražu. Ačiū. Nors kam nors gera Lietuvoj.

    Buvau ispanijoj savaitę. Be proto pasiilgau žolės.Nustebau gad jos galima pasiilgti- naujiena.( čia ją keikiau kad kas savaitę pjauti reikia). Jei taip ilgam išvyktum…

    Po savaitės turkijoj visi tie kyšantys mėnuliai taip pradėjo erzinti…Nepatikėjau pati – be galo pasiilgau varpų.(Niekad nepastebėdavau visur kyšančių bažnyčios bokštų) O grįžus oras TAIP kvepėjo!

    Ir kai namie supranti kiekvieno ištarto žodžio intonaciją, atspalvį, niuansą – jautiesi žmogum. Įgaliu žmogum.

  18. Na va, dabar komentuosiu nesustodama. Bet nepiktai. Draugiškai.
    Kartais aš nesuprantu įrašų “ir Lietuvoje gera gyventi” prasmės – ar jie rašomi tam, kad pabrėžti kitiems, koks tu patriotas, ar kad pasiteisintum prieš save bei kitus, kodėl esi Lietuvoje, kai aplinkui masiškai emigruoja, ar kad paniekintum išvažiavusius, ar kad tiesiog išsilietum dėl kažkokių priežasčių tau svarbia tema. Čia netaikau asmeniškai autorei. Tik svarstau.
    Aš pati nei norėjau, nei planavau kitur išvažiuoti. Bet taip susiklostė aplinkybės. Ir tada, ir dabar manau, kad Lietuvoje yra gera. Bet gera ir čia, kur dabar esu. Juk tas jaučiamas “gerumas” susideda iš tiek visokių niuansų ir atspalvių. Gal ir dėl to, kad nesijaučiu Lietuvos praradusi, o tik atrandanti ją – per kitokį ryšį, per ganėtinai dažnus apsilankymus joje bei keliones kitose šalyse.
    Be to, tikrai nesuprantu, nors Lietuvoje ir gera, kodėl turėčiau atsisakyti atsiradusios galimybės pagyventi kitose šalyse (kuo daugiau, tuo geriau) ir pažinti jas.

    1. Iš tiesų šis įrašas gimė todėl, kad matydavau ir girdėdavau labai daug liūdnų, niūrių, piktų atsiliepimų apie Lietuvą… Tiksliau – vien bambėjimus ir skundus, ir nieko – gero. Niekad nesupratau, kaip galima matyti tik juodas spalvas, tad galiausiai ir parašiau – pradėjau, įsijaučiau, pati susigraudinau. Rašydama iš naujo atradau dalykus, apie kuriuos buvau primiršusi, tad pirmiausia šis straipsnis tapo naudingas man pačiai. Džiaugiuosi, kad jis pradžiugino ir kitus lietuvaičius, džiugu, jei jie prisiminė kažką, ką buvo pamiršę, ar tiesiog negalvojo apie blogus dalykus bent tol – kol skaitė. 🙂

      O dėl emigracijos, ar dėl to, kad pasaulyje yra daugybė nuostabių vietų – nesiginčiju, čia tiesiog kita tema. Šis įrašas nesako, kad Lietuvoje geriausia, jis tiesiog primena, kad joje gera, jei tai pastebi…

      Iš tiesų apie šį įrašą sunku kalbėti, jis toks asmeniškas, kone intymus – parašytas remiantis ne logika, o emocijomis, tad dabar nesugebu logiškai paaiškinti kodėl jis toks. 🙂

      P.S. beje, džiaugiuosi, kad emigrantai myli Lietuvą, neretai atsiliepia apie ją taip gražiai… Tačiau šis straipsnis labiau buvo skirtas ne jiems, o tiems, kurie sėdi namie ir nuolat keikiasi. Emigrantai dažnai kur kas geriau mato, kokia graži jų Tėvynė, nei tie, kurie iš jos beveik nebuvo išvykę…

      1. Tai vat ir sakau, kad man labai įdomios priežastys, paskatinusios šį įrašą. Paaiškėjo, kad tai emocijos ir noras atsverti tą neigiamą mėšlą, kuris pilamas ant Lietuvos. Ir aš tą tavo norą puikiai suprantu, nes nuolat “varantys” ant Lietuvos, žmonių ar kažko kito ir mane baisiai siutina. Na, bet tokius aš nurašau “siauro protelio” kategorijai. 🙂

        1. Džiaugiuosi, kad parašiau, nes pamačiau kiek daug yra pritariančių žmonių, matančių kur kas daugiau spalvų, nei bambekliai 🙂 Jaučiuosi susiradusi daugybę brolių ir seserų, apie kuriuos iki tol nieko nežinojau. 🙂

  19. Puiku, ačiū už priminimą. Tik kaip daugelį metų gyvenusi užsienyje dar pridėčiau… žemuoges (!!!), braškes su pienu 🙂 nerealiai gaiviai kvepiantį orą kaime… vieškelius… laukinėmis gėlėmis nusagstytas vasaros pievas… ir… glaistytus varškės sūrelius 🙂 🙂 🙂

    1. Ooo, taip, viskas tiesa. 🙂 Bet keista, nebūčiau pamaniusi, kad glaistytų varškės sūrelių kitur nėra. Pernai vasarą su suomiais atostogavau, tai kol išaiškinau jiems kas per daiktas tie sūreliai – nebuvo nei matę, nei girdėję 🙂 Sakė labai skanu.

  20. Pritariu tau, laimės kūdiki, 100%.. bet, norint ragauti duonelę, pamatyti ežerą ar kepti bulves lauže, visgi reikia pinigų… Lietuva yra nuostabi šalis, su labai gražia istorija, giliomis tradicijomis, pačia gražiausia gamta.. Kas čia yra negerai, tai supuvusi valdžia. Dėl jos ir vykdomos jos politikos daugelis ir išvažiuoja. Aš ir pati ketinu išvykti užsienin, mokytis kalbą ir įstoti į universitetą.. kaip manote, iš gero gyvenimo? Mano šeima vos galą su galu suduria. O ten yra artimas žmogus, mokslas nekainuoja.. Bet, jei ten nepavyks, tikrai grįšiu. Verta bandyti. Geriausias posakis yra: ,,Netrenk durimis ten, kur dar gali tekti grįžti”. Ir savo ateitį, po mokslų ir darbelių, gal po 5 metelių ar šiek tiek daugiau, jei viskas gerai, aš matau tik čia. Savo Tėvynėje.

    1. Belieka palinkėti sėkmės studijuojant, atkakliai siekiant savo tikslų, ir lauksim sugrįžtant. Kokia politika čia bevyktų, kokie laikai bebūtų – Tėvynė visada laukia savo vaikų. Galų gale, tai kur kas daugiau nei politinė santvarka, kaip visi žinom. 🙂

  21. Puikus straipsnelis. Pats tik ka isvykau ir jau pasiilgau namu. Vis beda su mano dideliais norais. Turiu ne viena svajone ir joms igyvendinti teko isvykti is Lietuvos. Dar 3 metai ir grisiu. p.s. visos svajones susijusios su Lietuva 😉

  22. Labai gražus ir optimistiškai nuteikiantis straipsniukas:) Tiesa,kad labai retai sutiksi žmogų,kuris taip gražiai atsilieptų apie savo šalį…Pilnas internetas pašiepiančių,sarkastiškų straipsniukų kodėl Lietuvoje gyventi “gera”…O tokių kaip autorės straisniukas dar neskaičiau..net pačiai užėjo noras parašyti:)))

  23. As irgi jau 6 metai kaip skotijoj gyvenu bet irgi planuoju grizti i lietuva tik galvoju kad su darbu bus nelengva o dar pajamos.. :/ bet begalo noriu namo nes jau sitiek pragyvenes uzsieni manau kad pakaks reikia bandyti grizti 🙂

  24. Pritariu tikrai turime daug kuo didziuotis, bet daznai taip buna kad kol turi tol neivertini. Buvau emigravusi i uzsieni bet vel grizau, jauciausi ten nesava, nemielas net sauletas oras ten man buvo.

  25. Taip, visiškai pritariu. Turim nuostabią Lietuvą, kartais norisi pakeisti aplinką ir pakeliauti kitur, bet kelionės Lietuvoje taip pat puikios, turiningos. Gali ir atsipalaiduoti, ir pamatyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.