The SIMS. Gitaristas su įgūdžio progreso stulpeliu virš galvos.

Kodėl man sunku išmokti programuoti

Šiuo metu Courseroje mokausi Programming for Everybody (Python). Kodėl? Nusprendžiau šiek tiek susipažinti su programavimu, kad geriau suprasčiau kas ir kaip ten vyksta, kad paprasčiau susikalbėčiau su programuotojais ir tiesiog – iš smalsumo. Pabandyt kažką naujo ir visai kitokio. Kursui reikėjo parašyti nedidelį esė, kurio tema – tokia pati kaip šio įrašo pavadinimo, o pats šis įrašas bus tiesiog truputį labiau išvystytas (tikiuosi) minėtas esė.

SIMS‘ai ir įgūdžiai

Žinot video žaidimą The SIMS? Tai štai, aš kartais jaučiuosi visai kaip vienas tų SIMS‘ų – mano gyvenimas susideda iš būtinų poreikių tenkinimo (valgis, miegas, higiena), darbo, laisvalaikio (socialinis gyvenimas, draugai, hobiai). Kiekvienai sričiai yra skirtas stulpelis, rodantis kiek esi alkanas, išsimiegojęs ir t.t. Mes patys nusistatom kiek laiko skirsim kam konkrečiai, pavyzdžiui, galima maitintis vien greit paruošiamu maistu ir neskirti laiko draugams bei giminėms, bet visą tą laiką skirti vieno pomėgio tobulinimui (taip Susan Coin knygoje apie intravertus rašo apie Steve Wozniak‘o gyvenimą, kai jis kūrė kompiuterį Apple I. Po darbo greit suvalgydavo makaronų ir – toliau dirbt).

The SIMS. Gitaristas su įgūdžio progreso stulpeliu virš galvos.
The SIMS. Gitaristas su įgūdžio progreso stulpeliu virš galvos.

Toks SIMS‘as nuolat bus pusiau alkanas, socialiai nelabai patenkintas (ypač, jei jis ekstravertas, kaip aš) ir pavargęs, bet greitai išsiugdys konkretų įgūdį ir aplenks toje vietoje savo kolegą, kuris po darbo dar ir pasigamina skanaus maisto, ir pabendrauja su draugais bei antra puse. O dažniausiai juk ir pomėgių turime ne po vieną. Na ir, pripažinkime, negalime visiškai nustot miegot, praustis ar valgyt tik bomžsriubes, nes priešingai nei žaidime – greičiausiai labai greit susigadinsime sveikatą. Arba tiesiog prarasime bet kokią motyvaciją, nes būsime klaikiai nelaimingi ir nusikalę.

Grįžtam prie programavimo temos. Nenoriu nukrypti į stereotipus, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugelis profesionalių programerių (beje – programerių ar programuotojų? Man gražiau skamba programeris) nuo vaikystės veikė kažką, kas bent truputį į tą pusę. Ar ne? Nes man buvo taip – dabar aš grafikos dizainerė, o vaikystėj labai mėgau piešti. Piešimas nėra visiškai tas pats, kas grafinis dizainas, bet tai, kad labai daug piešiau man neabejotinai padėjo. Mano bičiuliai programeriai paauglystėj domėjosi kompais, juos perinstaliuodavo, išbandydavo skirtingas OS, vėliau pradėjo kažką ir paprogramuot, paleist kokį nedidelį puslapį, ftp ar dar kažką. Visa tai irgi nėra tas pats, kas programavimas, bet tai ugdo platesnį suvokimą, tam tikro pobūdžio mąstymą.

Tai štai, dabar situacija yra tokia, kad aš turiu išvystytą vieną įgūdį (grafinis dizainas), ir praktiškai nulinį – kitą (programavimas). Nesakau kad visai nulinį, nes ei – aš juk irgi dirbu su kompiuteriu, ir manau kad esu šiek tiek aukštėliau už visišką noob‘ą. Bet mąstyt kaip programeris dar nesugebu nei iš tolo. 😀

Iš tikrųjų įgūdžių turiu daugiau, ir įdomu yra tai, kad kai kurie po kurio laiko vieni su kitais gali susijungt, papildyt ir padėt, bet iki to dažniausiai reikia gerokai pasiugdyt. Pavyzdžiui fotografija, piešimas ranka, parodų lankymas, net animacinių filmų žiūrėjimas gali padėti mano darbe. Taip pat nevisai tiesiogiai, kaip ir programeriui gali būt naudinga tai, kad jis kadaise išmoko sukonfigūruoti kompiuterių tinklą, rooter‘į, ar pakurti web serverį. Skirtumas tik tas, kad kadangi dizaino srity aš jau esu pažengusi gerokai toliau, nei programavime, tai dabar man ir tos kitų sferų pagalbos yra pasiekiamos ir suprantamos. Ir dar tai, kad aš nekonfigūravau rooter‘ių, o veikiau kažką iš visai kitų sferų. O viso to rezultatas tas, kad programavimas šiuo momentu man yra kaip:

LEGO konstravimas užrištomis akimis

Ir negana to, kad nieko nematau, tai dar ir nežinau kokios būna skirtingos kaladėlės, kurios prie kurių tinka, kaip jas galima sujungti. O kadangi LEGO rankose laikau pirmąsyk gyvenime – tai net jei ateisit ir imsit man vardinti apie visas tas kaladėles – greičiausiai nespėsiu visko įsidėmėt ir suprast iš pirmo karto. Susipažinimui reikia laiko. Mano smegenyse turi susikurt naujos neuroninės jungtys, čia jums ne juokas 😀

Tai štai, sėdžiu užrištomis akimis ir bandau kažką konstruoti. Įdomu yra tai, kad pradedu jausti, kad tų kaladėlių yra toks kiekis, tokių skirtingų, ir yra tokių įvairių kombinacijų – kad teoriškai aš galėčiau sukonstruoti praktiškai bet ką. Teoriškai, nes praktiškai ko gero konstruoju kažką labai juokingo ir nelogiško 😀 Bet virš mano galvos kybo melsvas progreso stulpelis, kuriame vis didėja ir didėja įgūdžio skaičiukas. Stulpeliui užsipildžius atsiras naujas – ir tai jau bus naujas level’is, kurį būsiu pasiekusi. Tikiuosi 🙂

19 thoughts on “Kodėl man sunku išmokti programuoti”

  1. Na programavimas nėra lengva, aš tai galvoju, kad daug prie kompo sėdėjau, tai jei būtų įdomu programuoti, tai jau būčiau išmokęs – žinau, kad programavimas ne man. Geriau ką nors žmonėms parašyt, kad jie pasijuoktų.

    Padarysi klaidą ir kompiuteris užsiparins ir išmes errorą, o žmogus praleis klaidą ir skaitys toliau.

    Supratau, kad visko šiame pasaulyje neišmoksi, o gaila. Jau kaip gimiau netalentingas, tai toks ir numirsiu 🙂

    1. Mano nuomone talentas stipriai pervertinamas. Visada reikia daug darbo, daug laiko – bet kokio įgūdžio vystymui, vien talento neužtenka. 🙂 Aišku lengva pasakyt: „va, jis talentingas, todėl taip gerai groja gitara,“ o iš tiesų jis dar ir n tūkstančių valandų grojo, tik iš šalies to nesimato.

    1. Tiesiog užmatė programuojantis draugas Courseroj kursą, pažiūrėjom video – tinka visiškai pradedantiems, ir nusprendėm ekspromtu 🙂 Nėra taip, kad norėjau būtinai būtent Python.

      Nors sako, kad dabar jis ant bangos – JAV populiariausia kalba mokymo įstaigose pristatant programavimą. O kai kas sako, kad gali būti per sudėtinga žaliam naujokui, tiesą sakant ką tik baigiau ketvirtos savaitės užduotis – tikrai nelengva. 🙂 Mano smegeninė tiesiog nepratusi taip mąstyt.

      1. Manau labai svarbu galėt pritaikyt naują mokslą. Pytono linuksuose nemažai yra, atrodo gimpui galima kurti pitono skriptus. Pavyzdžiui 🙂
        Programuot sunku pradėt, nes mokytojai jau užmiršo, kas būtent sunkiausia.
        Na, bet svarbiausia, ką norėjau pasakyt – sveikinu ir žaviuosi 🙂

        1. Taip, dėl to, kad mokytojai užmiršo kas sunkiausia – visiškai sutinku. Kurso dėstytojas tikrai neblogas, bet kartais vis tiek taip suvelia, kad galima galvą nusisukt bandant suprasti apie ką čia, o kai suprantu – man atrodo, kad buvo galima dešimt kartų paprasčiau paaiškint 😀 Na ir turbūt tiesiog mąstymo būdai skiriasi – man paprasčiau suvokt vienaip, kitam – visai kitaip.

          Ačiū 🙂 Iš tiesų neketinu tapti programere, gal šituo kursu viskas ir baigsis, tiesiog norėjau nors šiokį tokį suvokimą išsiugdyt. Ne tai, kad išmokt programuot, o suprast kaip tas programavimas veikia 🙂

          1. Yra dar du dalykai: pirma, tai nuobodu būti naudotoju, įdomiau kurti. Antra – senatvė prasideda nustojus mokytis. Čia aš apie save 😉

  2. Tarp kitko, kurso forume yra tema apie studentų amžių. Tai ten visas būrys 72-79 metų amžiaus studentų 🙂 Gal ir dar vyresnių yra, visos temos neskaičiau. Mokytis sunku, bet smagu. Tad pirmyn! 😉 Kursų yra pačių įvairiausių, ir ne tik Courseroj, bet ir EDX ir kitur.

      1. Galima ir šitaip 🙂 Man kursai geriau, nes kitaip neprisiverčiu 😀 O kai yra kursas – yra grafikas, deadlainai – neturiu kur dėtis, ir viską darau laiku.

          1. Tai kad kol kas ten jokios kūrybos – atlieku nedidelius elementarius uždavinius kaip liepia 🙂 4 savaitę mokėmės kas yra funkcijos, 5 savaitės tema – ciklai (loops). Visiškai žaliems viskas – aš programavimo darželinukė 😀

    1. Iš tiesų tai sukurt kokį, kad ir nesudėtingą žaidimą būtų labai smagu 🙂 Bet tikriausiai kur kas labiau tikėtina, kad aš tam žaidimui grafiką sukursiu, nei kad sugebėsiu pati suprogramuot 😀 Nors vis tiek manau, kad tai, ką dabar mokausi nebus bereikalinga – net jei aš tik piešiu, o programuos kiti – man su jais susikalbėt bus lengviau, nes bent truputį suprasiu jų kalbą 🙂

      1. Jaunatviškas maksimalizmas: iš karto žaidimą 🙂
        Ką aš žinau, gal kokį spalvų kalkuliatorių, konverterį arba dar kokią programėlę, maža kokį darbelį galima perkelti ant kompo pečių 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.