Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne.
Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas į juodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių.
Bet nuo ko priklauso, kokią humoro rūšį mėgstame? Čia ir yra įdomiausia dalis, nes stereotipiškai mąstant – juodą humorą turėtų mėgti žiaurūs, neužjaučiantys, pikti žmonės – kuriems anekdotuose girdimi (kaip žinia neretai grubūs) veiksmai yra realybė. Angliškas humoras turėtų patikti tik anglams arba labai panašiems į juos žmonėms. Ir taip toliau. Realybė, beje, visai kitokia. Esu draugiškas, taikus, pozityvus žmogus, tačiau dalis juodojo humoro anekdotų man be galo juokingi… Tik neseniai ėmiau suprasti, kad tai yra gana keista. O dar labiau susimąsčiusi, supratau, kad prajuokinantys juokeliai visiškai neatspindi mano asmenybės – gyvenime nenuskriausčiau šuns, tačiau man juokingas tas chrestomatinis anekdotas, apie šunelį, kurį benzinu pagirdė. Kodėl? Nežinau. Kai kurie anekdotai yra tikrai žiaurūs, jei vertinsime juos logiškai, realistiškai, tačiau ar taip vertinate visus juokelius?
O dar yra juokingi video. Ir JAV populiarios juokingų video vaizdelių TV laidos. Kiekvienoj tokioj laidoj kone pusė laiko skiriama vaizdeliams, kur žmonės griūna, krenta, plojasi, tėškiasi, vartaliojasi ir kitaip vizitui pas traumatologą ruošiasi. Nekalbu apie tuos, kur nuo fotelio nukrenta, labiau apie tuos, kur visu greičiu su riedučiais nuo kalno lekia, skrieja ant rampos, pašoka, užkliūna ir tvojasi galva į asfaltą. Niekad nesupratau – ar kam nors tai iš tiesų juokinga? Nusprendžiau, kad arba man tai nejuokinga, mat pati esu gana judri, ir esu griuvusi, kritusi ir kitaip užsigavusi įvairiausiais būdais, todėl man skauda žiūrėti į tai, arba esu labai empatiška, ir gailiu tų žmonių, arba… Mano humoro jausmas nepakankamai juodas, žiūrint video juokelius. Beje, mano draugai taip pat negali žiūrėti tų kritimų, dangstosi akis ir kartoja „ouch“…
Egzistuoja nuomonė, kad tėvai stipriai nulemia humoro jausmo formavimąsi. Iš tiesų asmeniškai pažįstu šeimą, kur tėtis ir sūnus juokauja identiškai. Ne tik mėgsta vienodus juokelius, juos vienodai pasakoja, vienodai gestikuliuodami, bet net vienodai užtempia balses. 😀 Tačiau nesu tikra, ar mano humoro jausmas labai panašus į mamos ar tėčio. Panašus – gal, bet ne toks pats. Žinau, nes esu juos pašiurpinusi savo juokeliais. O štai sesė tikrai visada juokiasi iš mano pasakojamų anekdotų.
Kuo esu įsitikinusi – kad humoro jausmas dažniausiai neatspindi tikros žmogaus natūros (juodo humoro mėgėjas gali būti visiškas švelniaširdis), nepriklauso nuo amžiaus, socialinės padėties ar išsilavinimo. Tačiau manau, kad bet koks humoro jausmas yra sveika – bent jau, jei juokiesi pats, o ne priverstinai bandai prajuokinti kitus. Sveikas ir saviironijos jausmas, sugebėjimas pakrizenti iš savęs, tai dar ir padeda išvengti kompleksų – niekas nenori susimauti, bet jei jau taip nutiko – paprasčiau bus pasijuokt kartu su visais, nei stebėti, kaip iš tavęs juokiasi.
O svarbiausia – manau, kad žmonių be humoro jausmo nėra. Na galbūt yra, su tam tikrais smegenų sutrikimais – tie, kurie nesijuokia niekada. Visi kiti turime savitą humoro jausmą. Kaip ir pirštų antspaudus ar akių raineles.
Koks tavo mėgstamiausias anekdotas? 🙂
Tema idomi. Manyčiau jumaro supratimas priklauso nuo kultūros ir aplinkos. Mes nesuprantame angliško jumoro. Dabartinė karta jau nebesupranta tarybinio jumoro.
Pamenu kai iš vidurinės parėjau į universitetą pirmą pusmetį buvo keistą… kad niekas mano juodo humoro nesupranta. Vidurinėj buvo viskas tvarkoj… o universirete – ką nors pasakai.. 0 reakcijos.
P.S. itariu tų baltų anekdotų joks 19a. žmogus nesuprastų.
Hehe, įdomu būtų išgirst 19 amžiaus anekdotų. Arba dar senesnių. 🙂
Taip, vis dėlto aplinka labai stipriai lemia, iš ko juokiamės, nes juokiamės iš to, kuo gyvename. Nemaža dalis anekdotų yra realios kažkam nutikusios situacijos (bent jau baltojo humoro, juodas kas kita). Tad šiais laikais labiau tikėtina, kad juoksimės iš nutikimų, susijusių su kompiuteriais ar telefonais, nei situacijų su karietomis, kurias esam matę tik piešiniuose ar muziejuose 😀
Gebėjimas juokauti ir surasti humorą rodo žmogaus gebėjimą mąstyti. Man džiugu žinoti, kad mano draugų humoro jausmas sutampa su manuoju. Juokeliai suprantami vienodai, dėl jų neįsižeidžiama. Kur kas blogiau, kai žmogus reaguoja į humorą perdėm jautriai, įžeidžiai. Žinoma, neturiu galvoje patyčių. Man tai – nepriimtina. Kaip tik prie patyčių ir priskirčiau minėtąjį žvengimą, jei kas užkliūna, nuvirsta, susižeidžia. Tačiau kartais smagu su draugais vieniems kitus “patraukti per dantį” šiek tiek.
Juodasis humoras man irgi patinka, o sakyti, kad mėgstantys tokius juokelius turėtų būti žiaurūs yra tas pats, kas tvirtinti, jog skaitantys siaubo romanus po to eina su kirvuku prasinešti. 🙂
Oi, patyčios visai atskira tema, čia jau ne humoras, o piktavališkumas ir niekšiškumas. Ir dažnai atvirkščiai proporcingas intelektui – kuo garsesnis rėksnys, pašaipūnas, tuo skystesnės smegenėlės…
O su draugais tikrai smagiausia juokauti, matyt susidraugaujam su panašų humoro jausmą turinčiais žmonėmis, o gal dar kažkiek ir susiderinam bendraudami 😀
🙂 juodą humorą mėgsta ne tie, kurie “juodai” elgiasi, o tie, kurie niekada nėra buvę juodose situacijose… :/
Ar čia irgi juokelis? Juodojo humoro? 😀
Aš nesu išrankus humorui (ne jumorui, kaip daugelis sako) ir man juokingi beveik visų rusių pokštai. Gal aš žiaurus, bet man juokingas ir juodas humoras, ir tie vaizdeliai, kai kažkas susižaloja. Lyg ir nepaminėjai nešvankių anekdotų, jie man taip pat labai patinka… Kartais pagalvoju, kad per dažnai ir per ilgai iš visko kvatoju 🙂
Netikiu, kad humoro supratimas (ar ne) rodo intelekto, subrendimo ir t.t. lygį… Patys kalti, jei save varžo ar tiesiog atima iš savęs galimybė skaniai pasijuokti.
Aš irgi labai dažnai juokiuosi 😀 Ir ne tik iš anekdotų, iš kasdieniškų situacijų, nesusikalbėjimų su klientais, pati iš savęs. Nemanau, kad juoko gali būti per daug, nebent visai savęs nekontroliuoji, ir imi juoktis visiškai tam netinkamose situacijose. Esu ir pilname autobuse pradėjusi kvatotis, klausiau radijo su ausinėmis, kažką labai juokingo pasakė – būtumėt matę tuos surūgusius veidus, kurie pakraupę žiūrėjo į mane… 😀 Tiesa ne visi, keli pradėjo šypsotis 😀
Angliškas humoras yra labai specifinis. Po šiai dienai nesuprantu kai kurių angliškų jokų, kurie tik jiems patiems juokingi. Mano antra pusė jau pasidavė. 🙂 Iš pradžių dar aiškindavo, kad pasakė joką, lyg nuo to juokingiau man pasidarytų. 🙂 O jei britų kompanijoj atsiduriu ir jie įsijungę TV kvatojasi už pilvų susieme, kai aš net nesuprantu apie ką eina kalba, tai nelabai smagu. 🙂 Bet mano džiaugsmui atradau serialą Mirandą, britų gamybos ir man jis toks juokingas, kad vos žandikaulių neišsinarinu. Truputį į Borato stilių panašu, kai rimtu veidu daroma kokia nesamonė, tarsi taip ir turi būt. Gaila, kada daugiau serijų tos Mirandos nebėra. Tai kaip ir manau truputį priartėjau prie angliško humoro supratimo. 🙂
Man beveik neteko susidurti su anglišku humoru, išskyrus tai, ką mačiau filmuose, bet teko girdėti, kad labai specifinis, toli gražu nevisiems suprantamas 🙂 Bet žiūrėk, gal po truputį ir perprasi jį, jei jau radai juokingą serialą.
Gal papasakosi kada juokelį, kuris nežinia kodėl juokingas britams? 😀
Paklausiu specialiai tau ir will keep you posted. 🙂
Stai prasom angliskas anekdotas: ‘A horse walks into a bar. The barman says: ‘Why the long face?’. Ar juokinga? 🙂
Nu jo, tikrai keistas juokelis 😀 Primena tuos apie ežiuką: ėjo ėjo ežiukas, pamiršo, kad reikia kvėpuoti, ir užduso. Jei rinktis tarp šitų dviejų, tai arklys juokingesnis, bet šiaip abu nejuokingi 😀
Įdomi tema labai, labai mėgstu juoktis, nes manau, kad jei jau Tau yra blogai tai nors pasijuok iš to. O dėl keistesnio humoro, tai mano mėgstamiausias serialas yra:
“complete savages” tai tikrai ne visiems jis patinka, nors aš negaliu nesijuokti kai jį žiūriu. Beje žinoma mėgstu mylimus draugus taip pat 🙂
Serialas apie padykusius paauglius? 😀 Kaip tik ieškojau kažko su patrakusiu humoru, ar gali būti, kad radau? 😀
Pamėgink pažiūrėti pirmąja seriją – jei užkabins, tai patikėk visą sezoną per dieną peržiūrėsi ir turėsi nerealiai linksmą dieną 😀
Serialas apie 5 sūnus ir tėvą gyvenančius kartu. Tai “bajeriai” tikrai patrakę – gali būti, kad radai ko ieškojai 🙂
Pažiūrėjau… visą 😀 Nusivyliau, kad tik tas vienintelis sezonas ir yra, noriu dar. Prisižvengiau kaip reikiant. Ačiū už rekomendaciją 😉
O dar jie čia turi tokius Christmas Crackers. Tokie popieriniai a la saldainiai, kur patrauki už galų ir visokio gėrio išbyra. Ten jų viduje būna ir lapeliai su mįslėmis -jokais. Dar nemačiau nei vieno užsieniečio, kuris tuos klausimus teisingai atsakytų arba juoktųsi. 🙂 Funny, ką?
How do hedgehogs make love?
Very carefully.
What did the Policeman say to the stomach?
You’re under a vest
Why is it so difficult to train dogs to dance?
They have two left feet.
Why did the hedgehog cross the road?
To see his flatmate!
What goes up and never comes down?
Your age.
What do you give a man who has everything?
Antibiotics.
What did the fish say when it swam into a wall?
Dam.
Why did the hedgehog cross the road?
To see his flatmate! – kaip šitą suprasti? 😀 Tikrai LABAI keistas jų humoras. 🙂 O kažin, jei jie juokiasi iš tokių bajerių, ar juoktųsi iš to, kas mums juokinga? Gal jiems viskas juokinga? 😀 Ar tik tokie specifiniai juokai, kaip kad – šuo turi dvi kaires kojas…
Nea, jiems mūsų bajeriai ne itin juokingi. Tame ir esmė. 🙂
Bet kadangi saviškį jau pažįstu ilgą laiką, manau mūsų humoro jausmas supanašėjo. Nors šiaip man anglų humoras – tamsi giria. 🙂
Aišku 🙂 Vadinasi jie atrodo keistuoliai mums, o mes – jiems 😀 Sėkmės pratinantis prie keistų juokelių 😉
O man tie apie ežiuko flatmate ir apie žuvytę visai patiko. Aš pati angliško humoro kartais nesuprantu, nes nesuprantu žodžių žaismo, kuriuo visas anekdotas ir paremtas.
Ir niekad nesuprasiu žmonių, kurie juokiasi iš pargriuvusių. Net tie, kurie nelaimės patys prisiprašė, man nejuokingi, jų tiesiog gaila.
To su žuvyte nesupratau, kol nepažiūrėjau į Angloną 😀 Taip, jei juokelio esmė žodžių žaisme, natūralu, kad jo esmės “nepagauni”… Bet vis tiek savotiški man jie, neįprastas humoro stilius. 🙂
Su ežiuku tai pasirodo visas bajeris tame, kad jis perėjo kelią pažiūrėt į savo flat + mate. Tikrai žodžių žaismas, o man net į galvą nešautų. 🙂
Su mergina pasimatime nevertėtu naudoti juodo humoro, nes gali sugadinti pasimatymą 😀
O dėl anekdoto, tai pastaruoju metu man pradėjo patikti anekdotai apie Chucką Norrisą, nors jie ir nėra nauji :))
“Kai Aleksandras Belas išrado telefoną, jame jau buvo 3 praleisti skambučiai nuo Chucko Norriso” 🙂
haha taip saugot savo protinguma, gink diev humoras nesuterstu reputacijos, kai tuo pat metu kliedi apie “angliska humora”, cia kaip tas do you speak london. zodziu dviprasmes reiksmes nera angliskas humoras, taip zinau sunku patiket bet uz lietuvos sienu ne vien anglija.
lietuviai turi pilna to anglisko humoro pas savis hehe, pvz kishkis morka, kaip litiniai reikalai?(ekonomika cia o zmones apie ana gala..), arba kaip zematej mes is rusu saipydavomes vietoj jo tu sheslyvom ar kazkaip, rusu nemoku, bet zinot…sakydavom shikslyvom hahaha juokinga lolololol.
ne rimtai tai sitie juokeliai nejuokingi, bet kai pirma kart rimtoj situacijoj buna pavartoti tai gali ir sezvenginti.
Aš pati labai nustebau, kiek juoko man sukėlė toks anekdotas:
Rytas. „Pachmelingas“ žmogus užeina į barą. Ten kabo užrašas:
„ALAUS NĖRA“.
Perskaitęs šį užrašą žmogelis BAC barmenui į nosį, o barmenas susiėmęs už nosies verkšlena:
– Už ką?!?!?!?!?
– Negalėjo normaliai užrašyt „alaus nėra“, o tai dar tyčiojasi iš žmonių „ALAUS NĖRA“ (skaityti su erzinančia intonacija).
Trūkumas šio anekdoto toks, kad juokingas jis bus tik kam nors pasakojant, o ne skaitant, nes visa esmė yra intonacijoje. Tikriausiai jis mane taip prajuokino todėl, kad buvo papasakotas labai tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, netgi susiklosčius panašiai situacijai, todėl iki šiol tai bene vienintelis anekdotas, kurį apskritai prisimenu. 🙂
sveiki. as esu karina 9met. gyvenu siauliuse.mano klasiokai sako kad as neturiu humoro jausmo. gal galit kazka pateikti? prasau padekit nes as nesusirasiu daugiau draugų.
Karina, nesijaudink, greičiausiai tiesiog turi kitokį humoro jausmą, nei tavo klasiokai. Jei kada nors ką nors išgirdusi ar pamačiusi juokiesi – neabejoju, kad turi ir humoro jausmą. 🙂
Laikui bėgant jį išlavinsi dar labiau, svarbiausia – pasistenk nestresuoti, nes įsitempusiam žmogui sunkiau sekasi juokauti ir apskritai bendrauti.
Atkreipk dėmesį į tai, kas tave pralinksmina, kada juokiasi kiti -taip lengviau suprasi kas yra humoras, koks jis būna, koks patinka tau. Sėkmės!