Šiandien vakare iššlepsėjau basom kojom į balkoną, kambaryje neužsidegusi šviesos. Dažnai taip darau – kartais su kvapnios arbatos puodeliu, kartais – tiesiog šiaip pastovėt penkias minutes, pasiklausyti nakties ramybės, pabūti tamsoje, pasigrožėti Mėnuliu. Matau gretimame daugiaaukštyje jaukiai apšviestus kambarius, bei juose kažką veikiančius žmones – kiekvienas kambarys tarsi mažas atskiras pasaulėlis, su savais personažais ir scenarijumi, apie kuriuos aš nieko nežinau, tik akies krašteliu galiu pamatyti.
Vasaros vakarai, naktys – kaip ir šįvakar, man rodos kažkokie stebuklingi. Štai stoviu aš balkone, o aplink svirpia tūkstančiai, jei ne milijonai žiogų. Ir tas garsas toks erdvinis, trimatis, įtraukiantis, kai įsiklausai – visai kaip lėtai krentančios snaigės žiemą, kuomet žvelgi ne tik į artimiausią planą, o į visumą.
Šis svirpimas man yra lyg savotiška laiko mašina. Ir primena ji daug ką. Kaip maža žaisdavau su draugais slėpynių – žinoma, smagiausia būdavo sutemus – toks nuotykis, kažkur krūme sulaikius kvėpavimą tupėti, tikintis kad liksi nepastebėta. Ir paauglystės vasaras kaime, su knyga, kai vakarais gurkšnodavau arbatą su šviežios melisos lapeliais, ir aptarinėdavom tai, ką skaitom, su sese. Nedrąsius pirmus pasimatymus, kai droviai susikibę rankomis vaikštinėdavom paeežere… Mylimiausią šunį, kuris dabar gyvena jau tik mano sapnuose, bet su kuriuo kiekvieną mielą vakarą eidavom ilgo pasivaikščiojimo. Ir visada – buvau aš, buvo vasara, ir buvo žiogų svirpesys.
Visi paminėti dalykai sukelia tik pačias geriausias emocijas, ar tai būtų mokyklinių atostogų laisvė, ar atostogų su šeima ramybė, skaitymo malonumas, draugystė, meilė, švelnumas… Ne, kaskart išėjusi į balkoną aš negalvoju apie visa tai – tiesą pasakius pagalvojau tik dabar, norėdama tai kažkaip logiškai apibendrinti, turėti paaiškinimą, kodėl žiogų svirpesys man sukelia lengvą euforiją, saldų ir svaigų ramybės, laisvės jausmą, o kartais – net pažadina drugelius pilve. Klausausi jų, mažų žalių vabzdžių, sugebančių išgauti tokį stulbinančiai garsų svirpimą (juk iš tiesų jie “muzikuoja” trindami kojeles vieną į kitą, jokių smuikų, kaip vaikystės knygose, neturi) ir tiesiog žinau, kad viskas bus gerai.
Paradoksalu, bet Mama mane dažnai vadindavo žiogu 🙂 Ir dabar pavadina. Žinoma tai nėra vienintelis epitetas, visos mamos turi savo vaikams aibę meilių žodelių, bet ar jus kada vadino žiogu? Ne zuikiu, ne katinu, ne kiškiu – žiogu?
O už ką vasarą labiausiai mylit jūs? Suprantu, kad pasirinkti vieną dalyką (ar vabzdį) gali būti nelengva, bet gal trys būtų pakankamai? 🙂 Žiogai, boružės ir laumžirgiai, pavyzdžiui. 😀 Pabaigai galėčiau pridurti ko labiausiai nemyliu vasarą. Uodų!
Aš dažniausiai negaliu pasidžiaugti vakarinę ramybę, nes kai kvailas kaimynų šuo pasijaučia vienišas, pradeda staugti ir tenka net langus užsidaryti, norint ramiai praleisti vakarą.
Aš tikriausiai, kaip ir dauguma, mylių vasarą už labai banalius ir nuspėjamus dalykus: karštis, gaivinantis vanduo ir pusnuogiai merginų kūnai 😀 bučiau paminėjęs alų, bet pagalvojau, kad jis ir žiemą toks pat skanus 🙂
Koks ten šuo toks staugikas? Gal koks haskis? 😀 Kurį laiką sode gyvenau, kaimynai ten turi milžinišką Kaukazo aviganę, kuri kartais vakarais jau toookiu plonu balseliu gailiai kaukdavo, kad pamanytum jog ten visai mažiukas šunelis… 😀
Kažkoks dvarniaška (mišrūnas). Kai mažesnis buvo, tai namuose nakvodavo, o dabar jau gal metus laiko nesugeba susitaikyti su būda 🙂
Adaptacinis laikotarpis nabagui 🙂 Ir kaimynams tuo pačiu – priverstinis adaptacinis 😀 Užjaučiu.
vasara – laužas, temsta, ir pradeda drebėt dugninės meškerės galas, ištrauki neprastą karšį, gurkštelėji alaus, užtrauki dūmą ir įmeti į laužą dar malką. Toliau kalbi su geru draugu apie visiškai nereikšmingus arba super globalius dalykus : ) dar pora savaitėlių padirbėt, ir traukt namo kokiam mėnesiukui : )
Miciau, net užsimaniau pažvejot 🙂 Visada maniau, kad man patiktų, bet tokį komentarą paskaičius atrodo, kad pats metas į žūklės parduotuvę – pirkt meškerės. 🙂
Tagi nebūtina pirkt iškart, pasitikrink, gal iš draugų žvejų yra, priims gi : ) žvejyba apskritai yra pretekstas pabūt gamtoj. + azartiškas procesas, jei kimba : )
O dar smagiau kur prie sraunios upės. Su upėtakiais.
http://www.youtube.com/watch?v=OyRPa0nA9nM
Čia, kad ir ne LT, bet vaizdai niekaip neatsibosta.
Be draugų tai tikrai nekeliausiu, nes supainiosiu valą, užmesiu į kokį medį, ar pati save sužvejosiu 😀 Kažkada mačiau kaip vyrukas dukart į medį lipo valo painiot, tik antrą kartą dar ir išdribo iš medžio į ežerą – pamaniau: čia buvo alpinizmas, šuoliai į vandenį, plaukimas – kas nori tik ne žvejyba. 😀
Reikės paklaust ar turi kas atsarginę meškerę, tokiai neprofesionalei kaip aš. O ten tame klipe tai gal “museliavimas”? Teko matyt kaip lietuviai Merkyje braidė panašiai, varžybos buvo. Nors mane labiau traukia ramūs pasisėdėjimai prie ežeriuko – ant kranto, netoli lauželio ir palapinės. 🙂
Na taip, muselinė žvejyba, sunkiausia (fiziškai, brist upe, kabarotis visur po 10-25km per žvejybą), sudėtingiausia ir turbūt gražiausia žvejyba. Pats dar niekaip nesiryžtu šituo būdu pradėt žvejot. Šiaip, visos žvejybos rūšys savotiškai įdomios, bet lengviau tikrai bus su draugais prie lauželio : ) šiaip, pasiprašyk nors vėžių pagaudyt, jei meškerės neduos, tas irgi ganėtinai įdomus dalykas su laužais naktį ir draugais : )
Tai tiek, pasidalink įspūdžiais po visko : )
Dėkui už patarimus! Būtinai papasakosiu pirmos žvejybos įspūdžius, gal net visą įrašą sukursiu, su nuotraukom, jei pavyks bent kažką pagauti 🙂 Tiesa, dar pagalvojau – žvejybai juk lyg ir reikia leidimo? Nors jei draugai tokius turės, tai gal nieko baisaus kad duos man pabandyti.
O vėžius gaudyt – baisu kad įžnybs 😀 Žinau, kad reikia čiupt už “liemens”, bet vis tiek kažkaip nedrąsu, sako jie dar ir su uodega moka muštis.
Labai tikiuosi pavyks susiplanuot išvyką dar šią vasarą 🙂
Nelabai tikrina tuos leidimus, labiau iš solidarumo paremt valstybę žmonės perka : ) Pasakysi, kad draugam kompaniją palaikai ir tiek.Apsimauk pirštinę ir nebus baisūs tie vėžiai. Ir apskritai juos gaudyt su tokiais tinkliukais smagiau, nei naktį kaišiot rankas į urvus vandenį, tikėtina, kad gali but vandens žiurkių, ondatru ar šiaip kokių dalykėlių su dančiais. Greičiau planuok, o tai vasara baigsis ir tada skųsies, kad jau šalta naktį : ) hehe, man už riebios savaitės 5 savaitės žvejybų ir panašių dalykų + 3 vestuvėse dalyvavimas : )
Dar turiu visą rugpjūtį 🙂 Sužinojau, kad tie leidimai centus kainuoja – ar tik ne 11 Lt vasarai, tai gal ir pasidarysiu, pabūsiu solidari ir legali žvejė (keistai šis žodis moteriškos giminės skamba) su pažymėjimu 🙂
5 savaitės žvejybos – OHO! Matyt jau rimtas entuziastas 🙂