Kuo dirbi?
Kodėl žmonės taip mėgsta naujos pažinties metu užduoti būtent šį klausimą? Jei nedalyvauju pokalbyje dėl darbo (tiesa, tokiu atveju darbdavys jau žinotų, į kokią vietą pretenduoju), ar startuolių renginyje, kur visi ieško komandos narių – kodėl tam nepažįstamam žmogui įdomu, ką aš dirbu? Ir ar tikrai jam įdomu?
Man tai visada atrodė keistas įprotis, tapęs norma. Tiesą sakant, prieš paklausdama „ką dirbi?“ sugalvočiau ne vieną klausimą, atsakymas į kurį man būtų įdomesnis ir daugiau papasakotų apie asmenybę, nei profesija. Pavyzdžiui: ką tu mėgsti; kuom užsiimi laisvalaikiu; kas tau patinka; koks tu esi; apie ką svajoji?
Pasakodamas apie savo pomėgius žmogus neabejotinai būtų nuoširdesnis ir labiau atsipalaidavęs, nei kalbėdamas apie darbą, juolab, jog ne kiekvieno svajonės šioj srity išsipildo, ir ne kiekvieno profesijos apibūdinimas skamba įdomiai. Be to – bent man tikrai įdomu, ką mėgsta veikti skirtingi žmonės. Štai, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas – sužinojusi jo profesiją nelabai bežinočiau ko paklausti – bet gal laisvalaikiu jis yra aistringas keliautojas, galintis papasakoti ne vieną linksmą nuotykį iš įspūdingų kelionių po egzotiškus kraštus, pasidalinti patyrusio keliautojo patarimais, parodyti keletą išmaniajame telefone turimų fotografijų iš paskutinės išvykos. Net nelabai svarbu ar mano ir pašnekovo pomėgiai sutaps – įdomu būtų pabendrauti ir su oreiviu, nors niekad nesu skridusi nei sklandytuvu, nei kitokia skraidykle, ir su žmogumi, kuris mėgsta piešti, kaip ir aš. Hobių yra begalė ir kiekvienas atspindi tikrą, nuoširdų žmogų – ar jis kruopštus kolekcionierius, ar nuotykių ištroškęs nutrūktgalvis, ramaus ar aktyvaus poilsio mėgėjas, meniškas, techniškas, bendraujantis, filosofiškas, žingeidus, inovatyvus…
Na taip, tam tikros savybės yra siejamos ir su konkrečiomis profesijomis – gaisrininkas turėtų būti drąsus, stiprus fiziškai, pasiaukojantis, buhalteris – mokėti skaičiuoti, būti logiškas, nepasimesti įstatymų vingiuose. Bet šias savybes greičiausiai atspindės ir jo pomėgiai, kartu su kitomis, kurios vargu ar tilps į tą trumpą „gaisrininkas“, „buhalteris“. Beje, pabandykite kada paklausti žmogaus kuo jis dirba, ir atkreipkite dėmesį keliais žodžiais, su kokia intonacija jis apie tai pasakos. Dažnas nukirs vienu, ar keliais žodžiais, šaltai ir oficialiai. Jaunas idealistas, ką tik radęs pirmą pelningą darbą ar asmuo, nuoširdžiai besidžiaugiantis savo veikla, greičiausiai papasakos išsamiau ir emocingiau, bet vis tiek – daugiausia keliais sakiniais. O jei paklausite apie pomėgius? Net kukliausias pašnekovas, pamatęs, kad jo hobiu susidomėjote – ims įsijautęs pasakoti, užduodami klausimai jį džiugins, veide beveik neabejotinai netrukus atsiras šypsena.
Yra žmonių, kurių darbas yra ir jų hobis – jie greičiausiai patys apie tai mielai papasakos, jei domėsitės. Jei manęs santūriai paklausia kuo dirbu, santūriai ir atsakau „užsiimu grafiniu dizainu“. Jei paklausia apie pomėgius, paminėsiu keletą veiklų, tarp jų ir tai. Tiesą sakant, kadangi mėgstu savo darbą, man nėra labai svarbu kuris klausimas bus užduotas, nors mieliau papasakočiau apie laisvalaikio projektus, nei apie darbinę dizaino pusę. Keista, kad kai kuriems žmonėms būtent niūriausi aspektai ir atrodo įdomesni – tarsi ieškotų patvirtinimo, kad kiekviename darbe būna prastų dienų, krizių ir nesusipratimų. Taip, jei įdomu – būna. Ir po to dar smagiau, išaušus gerai dienai, sutikus puikų užsakovą, pabaigus sėkmingą projektą. 🙂
O gal žmonės klausia vieni kitų, kuo jie dirba, norėdami priskirti vieni kitiems vaidmenis sociume? Kuris yra svarbesnis, aukštesnės klasės, autoritetingesnis? Tai man atrodytų dar keisčiau, mat nesu linkusi skirstyti žmonių pagal tai. Ar bus įdomu pabendrauti su nauju pašnekovu kur kas labiau priklauso nuo to, kokia jis asmenybė, kokie jo pomėgiai, charakteris – nei nuo jo pareigų svarbos, metinio atlyginimo dydžio, amžiaus ar dar ko. Gerai, kad negyvenam viduramžiais, gali būt, kad likčiau be galvos, nenusilenkusi tam, kam nusilenkti turėčiau, arba nusilenkusi tam, kam neturėčiau. 😀
O ką jūs mėgstat? Kuo užsiimat laisvalaikiu? Kokie esat? Apie ką svajojat? 🙂
Puikios ir labai teisingos mintys. Gaila, kad ne visi sitaip galvoja.
Ačiū, Simai 🙂 Džiugu, kad ne viena taip mąstau.
Laba, labai taikliai parašyta tik didžiausia bėda tame, kad retas paklaustas koks jo/s pomėgis turės ką atsakyti. Dažniausiai stoją susimastymo minutėlė ir tada eina standartas – būti su draugais, smagiai leisti laiką, ačiū Dievui jei dar pasako, kad kartais knyga paskaito. Tačiau gal tik mano akiraty dauguma atveju taip būna 🙁
Aš pats ilgą laiką ieškojau sau tinkamo hobio, daug ką išbandžiau, mėginau ir šiuo metu labai užsikabinau ant maratonų. Labai geras laiko praleidimas bei vyksta daugybė viešų renginių į kuriuose smagu dalyvauti ir būti su bendraminčiais, su kuriais visada bus apie ką padiskutuoti apart darbų 🙂 Visiems siūlyčiau išmėginti ir tam nebūtinas specialus ilgas pasiruošimas.
Kaip tik šiandien pradėjau bėgioti 😀 Į maratonus nepretenduoju, bet pradėt anksčiau keltis/būt žvalesne norisi. 🙂 Tiesą sakant esu sprinterė – greita, bet labai trumpai – nemoku bėgti ilgai, “pompą” gaunu…
Dėl hobių trūkumo – keista… Gal žmonės patys nesupranta/staigiai nesugalvoja, ką mėgsta? Ta prasme, tiesiog nesusimąsto kas tas hobis yra, nors ir turi? Man kaip tik rodos, kad dabar beveik visi turi pomėgių – daugelis bando muzikuoti, piešti, fotografuoti, mokosi kurt kompiuterinę grafiką ar programuoti, dažnas užsiima ne viena sporto rūšim, stalo ir lauko žaidimais, jau nekalbant apie keliones, skaitymą, kulinarinius eksperimentus ar iškylas su draugais. O kiek dar įvairių nutrūktgalviškų svajonių ar vaikiškų pomėgių… 🙂
Dabar taip paprasta mokytis – nori grot gitara – pilnas internetas pamokų, nori rašyt tinklaraštį – gali pradėt nors šiandien 🙂
Sėkmės maratonuose! 😉
As pats labiau megstu pasakoti apie darba nei apie savo pomegius. Vistiek didziaja dali dienos praleidziu darbe, todel idomiu atveju nutinka 🙂 O laisvalakis mano ne itin idomus – krepsinis, filmai, draugai… pati rasei kad butu idomu pabendrauti su oreviu, o kodel blogai jei tai yra jo profesija ir jis yra pilotas? taigi vavawywa kiek gerio jis apie tai gali papasakoti. O policininkas, medikai, telekomunikaciju specialistas, personalo skyriaus vadove – viskas idomu 🙂 Praktiskai visos profesijos nesusijusios su mano darbu man yra vertos demesio, o tas kas susije dar idomiau! Nes tuomet turiu geresni suvokima ir jau galiu kalbeti apie ivairius mazus niuansus 🙂
Bet juk žmogus didžiąją dalį laiko praleidžia darbe – man asmeniškai įdomu, ką jis per dienas veikia 🙂 Ne dėl kokių socialinių klišių,o šiaip, nuoširdžiai įdomu, kokia jo profesija. Tada ir hobiais galima pasidomėt – taip visas portretas matosi 🙂 Nes klausimas, ką mėgsti labai abstraktus. Tai gali būt blynai arba minėti maratonai. Plius, hobiai gali būti ir gan asmeniški ir ne visada tinka pirmai pažinčiai 😉
Jei nuoširdžiai įdomu – tai viskas tvarkoj 🙂 Kartais ir man įdomu būtent tai sužinot. Keisčiau kai klausiama mechaniškai, akivaizdžiai nesidomint – pavyzdžiui nepažįstamų žmonių būryje vieni kitų klausia, numykia, tada atsakęs paklausia, vėl numykia, next – ir vėl nuo pradžių 😀 Kaip kažkoks teatras, iš šalies žiūrint 😀
Na, aš manau, kad klausimai tiek apie darbą, tiek apie hobius yra daugiau mažiau lygiaverčiai
Aha, tai būtent! Tik užduodamas kažkodėl beveik visada tik vienas iš tų lygiaverčių klausimų, man ir įdomu kodėl taip 😀
Turiu prisipažinti, kad aš irgi anksčiau ar vėliau mėgstu paklausti apie darbą. Vienais atvejais man iš tiesų būna įdomu (tikrai, tikrai), kitais atvejais – tai puikus būdas palaikyti neįpareigojantį pokalbį per daug nesigilinant ir nelendant į asmeninius dalykus. O jei žmogus mane “užkabina”, aš mielai pasidomiu apie jį daugiau. 🙂
Aš pati asmeniškai, paklausta apie hobius ar pomėgius, dažniausiai nepuolu iškart atsiverti ir viską pasipasakoti pirmą kartą matomam žmogui. Kartais galiu atsakyti lygiai taip formaliai kaip ir apie darbą. Nors šiaip viskas priklauso nuo situacijos ir žmogaus. 😉
Gal pasirodys keista, bet pastaruoju metu buvo kelios situacijos, kai lygiai taip pat, kaip paminėjai, kad nesinori atsivert dėl hobių – nesinorėjo atsivert ir dėl darbo. 🙂 Vienąsyk šitaip gavosi šaltas, nemalonus dialogas, bet paskui žmogus ėmė pasakot apie savo hobį, ir pavyko visai turiningas smagus pokalbis.
Žinoma, ne visada taip nutinka, skiriasi žmonės, situacijos, nuotaikos, bet tada pagalvojau, kad tas oficialus klausimas apie darbą kartais gali tiesiog sužlugdyt potencialiai įdomią pažintį – jei abiems nesinorės kalbėt apie tai, ir tai aiškiai matysis. 🙂 Be abejo – kas kita, jei abu nusiteikę papasakot/paklaust ir susidomėjimas nuoširdus. 🙂
Žmonėms baisiai rūpi pinigai, tūrbūt, ir materialinė gerovė. O turėtų ir pomėgiais pasidalinti, tai tikrai ne mažiau svarbu:)
Visaip būna…
Dažnai atsakau pagal situaciją. Nes aš visada klausiu savęs, ar man reikia, kad kitas žmogus apie mane ką nors žinotų…Dažniausiai tikrai nereikia…
O tu esi šaunuolė!!!
As manau kad hobiai daugeliu atveju yra nesamone ir veidmainyste, o paklaustas apie hobius visada drasiai atsakau, jog mano hobis yra uzdirbti kuo daugiau pinigu ir juos isleisti savo malonumui.
Na pagalvokim giliau kas gi tie hobiai ir aistros?
Keliauji po uzsieni, vaikstais po klubus, barus? Ieskai random sekso partneriu (nereikia gedytis)
Domiesi kitomis kulturomis, troksti nukeliauti i Indija? Nori daug sekso su svetimsaliais
Viena ziuriu nuobodu “elitini” filma? Nes neturi sekso partnerio
Knygu klubas? Ieskai intelektualaus sekso
Groji gitara? Faktas nori jog vaikinai pamatytu ir uzkalbintu
Papuosalu gamyba, batu, rankiniu kolekcionavimas? Aiskaii viskas del vyru demesio
Dabar pagalvok ar neuztektu darbo, atliekamu pinigu, skaniai pavalgyti, pavazineti gera masina ir vaikino kuris pamyletu 2-3 kartus per diena? Manau jei gautum sia pakuote tai hobiai dingtu is galvos. Zmones kurie gyvena pilnaverti seksualini gyvenima ir turi gerai apmokama darba negalvoja apie “hobius”, nes tai pagrinde yra neuzdirbti pinigai. Apie dvasinidvasini gyvenima ir vidini tobulejima juk dazniausiai sneka bezdelnikai ir seksualiai nepatenkinti.
o tai kaip su žvejyba? Nejau aš turiu slaptą potraukį žuvims?
Pasimečiau, ponas Darvinai.
O jeigu žmogaus darbas – hobis? Tokiu atveju klausimas būtų netgi labai tinkamas 🙂 aišku, viskas priklauso nuo situacijos, bet visgi teisi teigdama, jog yra daug geresnių būdų pralaužti ledus.