Rory’s Story Cubes – smagus istorijų žaidimas

Rory‘s Story Cubes – linksmas, kūrybingumą skatinantis ir labai kompaktiškas žaidimas 2-12 žmonių, susijęs su bendravimu, o tiksliau – istorijų sugalvojimu ir pasakojimu. Žaidime nėra laimėtojų ir pralaimėjusių, nėra konkuravimo – tai draugiškas žaidimas, kaip ir Dixit. Kita vertus, norintys pakonkuruoti visada ras tam būdą – pavyzdžiui galite varžytis kas sukurs juokingiausią istoriją, arba – ilgiausią.

 Rory's Story Cubes
Rory’s Story Cubes

Pakuotėje rasite 9 kauliukus su 54 skirtingais paveikslėliais. Taisyklės paprastų paprasčiausios – žaidėjas meta visus devynis kauliukus ir pasakoja istoriją iš viršutinių paveikslėlių. Viskas. 😀 Tiesa, istorija turėtų prasidėti žodžiais „vieną kartą labai seniai“, bet šią taisyklę galima pakeisti. Visa kita – fantazijos reikalas. Galima iš anksto susitarti dėl temos, galima kauliukus mesti kartu ar po vieną, galima kurti bendrą istoriją, kai kiti žaidėjai pratęs pirmojo pasakojimą, galima net pačias iliustracijas interpretuot įvairiai,  ir t.t. Skaityti toliau: Rory’s Story Cubes – smagus istorijų žaidimas

Nerd Block – žaislai niekad nesuaugantiems geekams

Susiradau naują smagų pasilepinimo būdą. Pasilepinti juk reikia kiekvienam, ar ne? 🙂 Tai štai, jau tris mėnesius prenumeruoju Nerd Block – kolekcinių žaislų ir smulkmenų rinkinį, kurį gaunu kartą per mėnesį, ir kaskart tai būna tarsi nedidelės Kalėdos.

Nerd Block dėžutės
Nerd Block dėžutės

Dėžutėje visada randu marškinėlius ir dar 4-6 rinktinius daiktus. Viskas būna susiję su geekiškomis temomis: fantastiniai filmai, komiksų herojai, animacija, video žaidimai ir pan. Jei šie žodžiai jums rezonuoja: Star Wars, Star Trek, Batman, LOTR, Hayao Miyazaki – tikėtina, kad ne kartą apsidžiaugtumėt išpakavę dėžutę. Skaityti toliau: Nerd Block – žaislai niekad nesuaugantiems geekams

Buvau Paryžiuje!

Atsipalaidavę paryžiečiai

Paryžiuje žmonės kitokie. Eidami gatve jie švilpauja, suvenyrų krautuvėlės pardavėjas ima dainuoti, per radiją išgirdęs mėgstamą gabalą, jie nepykdami ir be keiksmų apeina užsižiopsojusį ir ant kelio sustojusį turistą. Prie kavinių lauko staliukų, stovinčių taip arti gatvės, kad galima ištiesus ranką pasilabinti su pravažiuojančio automobilio vairuotoju – sėdi ne tik jaunimo kompanijos, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Kas po vieną, kas poromis, su taure vyno ar stikliuku stipresnio gėrimo – toks jų vakaro ritualas. Ir tęsiasi jis kiekvieną naktį iki pirmos ar antros – kol užsidaro kavinės, tada klegesys gatvėj aprimsta. Jei šalia nėra naktinio klubo, žinoma. 😀

Naktinis Paryžius
Naktinis Paryžius

Tvarka mieste

Jau pirmą dieną pastebėjom, kad Paryžiaus kvapas kitoks. Tiesą sakant, jei nesi Eliziejaus laukuose, ar kokioje kitoje prabangioje miesto vietoje – tas kvapas nėra malonus. Nors šiukšliadėžių Paryžiuje netrūksta – gatvės šiukšlinos, ne melas yra ir faktas apie šunų krūveles vidury šaligatvio – žiūrėkit po kojomis! Prancūzai myli šunis, matėm jų daug, bet nesivargina surinkti to, ką augintinis paliko pritūpęs. Daug įtartinų balų, net prie pat Luvro – jei tik yra koks užkaboris, ten garantuotai kas nors atliks savo reikalus.

Transportas

Iš pirmo žvilgsnio eismas Paryžiaus gatvėse atrodo chaotiškas: čia zuja ne tik automobiliai ir autobusai, bet ir begalė motorolerių, motociklų ir dviračių. Tiesa sakant, dviem ratais važiuojančių čia daugiau, nei keturiais. Motoroleriai ir motociklai manevruoja drąsiai, kartais net pavojingai, bet automobilių vairuotojai juos saugo – mato ir praleidžia. Skaityti toliau: Buvau Paryžiuje!

Kanarėlės For Dummies

Baisiai ilgai nerašiau nieko blog‘ui, galvojau – parašysiu smagų straipsnį apie kanarėles. Išėjo kažkoks tutorial‘as, kaip jas auginti. 😀 Tai žodžiu, pirma keletas trumpų faktų apie mano augintinius, o tada – minėta informacija, kuri gal būt bus aktuali tiems, kurie galvoja apie naują – sparnuotą – draugą. Kaip žinia, auginu dvi kanarėles – Feniksą ir Snaigę, susipažinkite. 🙂

Labadiena, aš Feniksas
Labadiena, aš Feniksas
  • Feniksas choleriškesnis už Snaigę – jis nuolat pykstasi su savo atspindžiu veidrodyje, Snaige, ar tiesiog be priežasties.
  • Pykdamasis su savimi veidrodyje Feniksas elgiasi kaip kolibris – plakdamas sparnais kybo ore priešais veidrodį ir piktai keikia savo atspindį. Ir dar kaukštelna jam snapu.
  • Feniksas generuoja nežmoniškus decibelus – jo giesmės melodingos, bet tokios skardžios, kad būdamas šalia jauti savo ausų būgnelius.
  • Mėgstamiausia Fenikso muzika – rokas, gitara gyvai, o mėgstamiausia daina – Marijono Mikutavičiaus „Krepšinio himnas“.
  • Tačiau jis taip pat mielai pritaria fenui, arbatinukui, dulkių siurbliui, dušui ir kone bet kokiam kitam triukšmui.

Skaityti toliau: Kanarėlės For Dummies

Serialas: Falling Skies

Jau kurį laiką kirbėjo noras parašyti man patikusio serialo apžvalgą, bet vis nežinojau nuo ko pradėti. Šiandien visgi parašiau – tokio profesionalumo kaip Telemano straipsniuose nesitikėkit, bet juk tai pirmas kartas, kai rašau tokio pobūdžio rašinį 🙂

„Falling Skies“ – fantastinis serialas apie ateivių invaziją Žemėje ir likusių gyvų žmonių siekį išgyventi, bei kovą su nežemiškais okupantais. Serialas pasirodė 2011-ais, dabar – jau ketvirtasis jo sezonas ir kas žino – gal bus ir penktas.

Falling Skies
Falling Skies

Didžioji serialo siužeto dalis sukasi apie grupės žmonių gyvenimą atšiauriomis sąlygomis – tai bendruomenė, kurią sudaro įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, prisidedantys prie bendros gerovės kaip sugeba. Kovotojų grupeles, vykdančias pavojingiausias misijas sudaro ne tik ankstesniame gyvenime profesionaliais kariais buvę žmonės (tokių iš tiesų yra labai nedaug), bet ir kiti, galintys laikyti ginklą, kai kurie sukrečiančiai jauni.

Veiksmo ir įdomių siužeto vingių šiame seriale bus, bet ko gero svarbiausias serialo bruožas – drama, besisukanti apie įvairius žmones, jų likimus ir pasirinkimus praradus tai, ką mes vadiname normaliu gyvenimu. Net tokie mums savaime suprantami dalykai, kaip maistas, tomis sąlygomis yra sunkiai randami, kruopštaus planavimo ir misijų reikalaujantys resursai. Skaityti toliau: Serialas: Falling Skies

Kaip pradėti groti gitara

Žinot, turiu gitarą jau ne vienerius metus, bet pramokti ja groti sekėsi sunkiai. Pasiteisinimų galėčiau sugalvoti ne vieną: mano mažos rankos, todėl sudėtinga išmokti kai kuriuos akordus (yra net tokių, kurie man fiziškai neįmanomi – tiesiog per trumpi pirštai); esu labai nedisciplinuota nuobodesniems dalykams, o daugelis pradedantiesiems skirtų pamokų nėra itin įdomios; neturiu žmoniškų muzikos teorijos pagrindų, todėl kartais tiesiog nesuprantu kaip groti, ir kodėl būtent taip ir t.t. Bet šis straipsnis bus ne apie pasiteisinimus, o priešingai – kaip žengiau pirmuosius žingsnius, nugalėjau tinginį ir pradėjau groti gitara. Jei tu taip pat nori ir niekaip negali pradėti, arba jauti, kad tobulėji lėtai – šis straipsnis tau.

Gitara
Gitara

Derėtų paminėti, kad iki virtuozo man dar laaabai toli, bet įgijau neblogus pagrindus, suformavau įprotį groti, patobulėjau ir turiu galimybes ir motyvaciją tobulėti toliau. Šį mano persilaužimą lėmė Courseroje įvykęs, Berklio muzikos koledžo organizuotas kursas Introduction to Guitar, trukęs 6 savaites.

Užsirašyti į kursą įkalbėjo draugas, turintis gerokai daugiau patirties grojant gitara. Jam kursas buvo lengvas, nors šio bei to išmoko ir jis. Man kursas buvo sunkus, kartais norėjosi sudaužyti gitarą, viską mesti ir apsiverkti (na gerai, gal kiek perdedu), bet todėl tik dar labiau džiaugiuosi jį sėkmingai įveikusi 🙂 Išmokau labai daug ko, nors kai kas dar turi susigulėti galvoje, o kai kur dar reikės daug praktikos, vis dėlto progresas ir rezultatai yra akivaizdūs.

Taigi apie kursą

Kaip ir minėjau – jis trunka 6 savaites. Kas savaitę skelbiamos video paskaitos, kuriose aptariama ir teorinė dalis, ir praktinė. Pažiūrėjus paskaitas reikia išspręsti testus iš paskaitų medžiagos. Kiekvieną testą galima spręsti iki 100 kartų, tad jei nepavyksta visko atsakyti teisingai – gali pasitaisyti, įskaitomas bus tik geriausias rezultatas. Testai sudarys 50% galutinio balo. Skaityti toliau: Kaip pradėti groti gitara