Apie Martyną, ežius, poliglotus ir šypsojimąsi

Vėl prisirinko smagių, įdomių ir keistų paieškų, atvedusių skaitytojus į mano blog’ą rinkinėlis, tad rašau naują klausimai – atsakymai straipsnelį. Pirmajį galite perskaityti čia.

Kaip šypsotis? Labai paprasta, geriausia praktikuotis prieš veidrodį – reikia ištempti lūpų kampučius kiek galima plačiau į skirtingus šonus. Iki ausų! 🙂

Alus dešimt mėnesių kūdikiui. Negalima! Gerokai per jaunas 🙂

Ar Martynas bus laimingas? Tiksliai atsakyti negaliu, bet esu optimistė 🙂

Kaip šypsotis. Žmonės šypsosi ir akimis.
Kaip šypsotis. Žmonės šypsosi ir akimis.

Ar poliglotai mokosi gramatikos? Štai galėtų į šį klausimą atsakyti koks poliglotas, nes ir man įdomu. Kad ir kaip jie mokosi – faktas, kad daro tai daug geriau, nei aš 🙂

Aš turiu ką apsirengti. Ar esi mergina? Jei taip – ko gero būsi pirmoji. Gal pasidalintum savo paslaptimi – kaip tau pavyko? 😀

Dantis bijo vilko. Tokios situacijos dar neteko girdėti. Žinau, kad būna – dantys bijo šalčio, karščio ar saldaus – tada juos gelia, bet kad bijotų vilko… Siūlau pasikonsultuoti su odontologu, gal jis žinos kaip spręsti šią problemą.

Kokios rūšies arbata tau labiausiai patinka? Sudėtingas klausimas 🙂 Nuo nuotaikos priklauso, viena mėgstamiausių – Twinings Earl Grey. Bet mėgstu ir žalią, o žemuoginė iš Marks & Spencer – fantastinė. Skaityti toliau: Apie Martyną, ežius, poliglotus ir šypsojimąsi

Jau trys! Tam-tara-ram!

O štai – laimės kūdikiui jau trys! Tam-tara-ram!

Jei kas pastebėjot – pastaruoju metu rašau retokai, o jei įdomu kodėl – todėl, kad įnikau į Courseros kursus. Šiuo metu laisvalaikį leidžiu štai taip:

Gitara ir aš
Gitara ir aš

Prasidėjo paskutinė „Introduction to Guitar“ – Berklio muzikos koledžo organizuojamo kurso savaitė. Jau ne kartą ir ne du norėjau tėkšt gitarą į grindis, bet ji vis dar sveika, o aš – nors ir labai pamažu, pramokstu muzikos teorijos ir grojimo. 🙂 Ir užsiauginau ant pirštų kaliauses (angl. callouses), todėl galiu groti ir pusę dienos, jei reikia (o kartais reikia, nes namų darbai būna man sunkiai įkandami). Ir čia, žinokit, ne juokas – pradžioj jau po dvidešimties minučių pirštus siaubingai skauda, o laiku nesustojus vietoj kaliausių gali išdygt pūslės! Skaičiau, jog tas pirštų skausmas yra viena dažnesnių priežasčių dėl ko naujokai meta gitarą. Na, gerai, tiesą sakant, juokinga 😀  Skaityti toliau: Jau trys! Tam-tara-ram!

Šimtasis įrašas: 100 faktų apie Laimės Kūdikį

Valio valio valio, šis įrašas – šimtasis! Ta proga – 100 faktų apie mane.

Pastoviai išsigąstu tosterio.
Pastoviai išsigąstu tosterio.
  1. Mėgstamiausias vaikystės žaidimas – slėpynės.
  2. Man labai patinka pirštuotos kojinės.
  3. Nuo vaikystės turiu „kraujo brolį.“
  4. Brolis dabar dirba ir gyvena Londone.
  5. Labai jo pasiilgstu.
  6. Jei nebūčiau dizainere – norėčiau būti kinologe: dresuoti šunis.
  7. Norėčiau išmokt spardyt futbolo kamuolį nuo kelio ant kelio.
  8. Mėgstu skaityt, bet man užeina tai skaitymo, tai neskaitymo periodai.
  9. Kai vaikystėj supratau, kad bijau aukščio – „gydžiausi“ lipdama kuo aukščiau.
  10. Nepasakyčiau, kad visiškai išsigydžiau.
  11. Tiesiog išmokau karstytis po medžius.
  12. Vis pasapnuoju sąmoningus sapnus.
  13. Per miegus dažnai kvatojuosi, kartais pašneku arba suurzgiu.
  14. Norėčiau kokį pusmetį pakeliauti po Naująją Zelandiją.
  15. Bijau kutenimo.
  16. Vaikystėj klausinėdavau taip: „Mama, kas čia?“ „Stalas“ „Kodėl?“  Skaityti toliau: Šimtasis įrašas: 100 faktų apie Laimės Kūdikį

Apie mokslus internete – Coursera

Turbūt daugelis jau esate girdėję apie Coursera.org ar kitus MOOC (Massive Open Online Courses). Jei dar nesat – trumpai tariant, tai yra šiuolaikiškas mokymosi būdas, kuomet internete skelbiami visiems norintiems atviri nemokami kursai. Skelbėjas gali būti kone bet kurios pasaulio šalies universitetas ar koledžas, studijų kryptys – įvairiausios, tik rinkis ir mokykis. Kai kurie kursą sėkmingai išlaikiusiems įteikia baigimo pažymėjimus, kartais siūloma pageidaujantiems už tam tikrą sumą įsigyti patvirtintą sertifikatą, bet svarbiausia – pati galimybė studijuoti norimus dalykus.

O aš papasakosiu apie Coursera.org, kurią neseniai išbandžiau. Sėkmingai baigiau 8 savaičių trukmės Creativity Innovation and Change (toliau vadinsiu CIC) kursą ir jau šešta savaitė studijuoju Design: Creation of Artifacts in Society (toliau – Dizainas). Abu kursai yra labai skirtingi.

Patvirtinto sertifikato fragmentas
Patvirtinto sertifikato fragmentas

Paskaitos

CIC paskaitas dėstė trys pagrindiniai dėstytojai, bet jos buvo labai trumpos – jautėsi, kad jie ilgai dirbo ir stengiasi pateikti tik pačią esmę – konkrečiai ir aiškiai, žingsnis po žingsnio.

Dizaino kurse dėstytojas vienas, bet paskaitų kiekvieną savaitę labai daug, jos ilgos ir kartais atrodo ištemptos. Aš video žiūriu pagreitinusi 1.5 karto, kitaip turbūt užmigčiau 😀

Užduotys

CIC užduotys bent man pasirodė gana paprastos, nors ir keliančios tam tikrą iššūkį. Mokėmės nebijoti suklysti, sužinojom, kad nėra nekūrybingų žmonių – yra tik skirtingi kūrybingumo stiliai, bei kaip juos nustatyti, taip pat – idėjų generavimo ir realizavimo principų, brainstorminimo technikų ir panašiai.

Dizaino užduotys yra gana sudėtingos ir bendras krūvis daug didesnis. Kurso aprašyme nurodyta, jog kas savaitę prireiks maždaug 5-10 valandų, bet kai kuriais atvejais gali prireikt ir daugiau – priklausomai nuo sugebėjimų piešti (neišsigąskit, nieko labai sudėtingo, viskas smulkiai parodoma paskaitose), kurti fizinius prototipus (rankdarbiai), bei angliškai dėstyti mintis. Tiesą sakant su šito kurso namų darbais jau nekartą teko sėdėti visą naktį, kitaip pražiopsočiau deadlainą. Žinoma to nebūtų reikėję, jei nepasilikčiau visko paskutinei dienai. Studentiški įpročiai 😀   Skaityti toliau: Apie mokslus internete – Coursera

Apie Joną, boružes, skruzdėdas, bulgarus ir paralelinį pasaulį

Tikiuosi gerbiamas ponas Rokiškis nesupyks, bet truputį nuo jo nusižiūrėjau ir parašysiu nedidelį straipsnelį apie juokingas, smagias ar šiaip įdomias paieškas, atvedusias lankytojų į mano blog’ą. 🙂 Žmonės suvedę tokias frazes atsiduria čia, tai sakau reikia pagelbėti – kad kitąsyk rastų ieškomus atsakymus.

Kaip kvėpuoja boružė? Internetai rašo, kad boružė kvėpuoja panašiai kaip žmogus, tik įkvepia per angas esančias ant pilvelio ir krūtinės ląstos, o ne nosį, kaip mes. 🙂

Kaip nupiešti pinigų maišą? Štai prašom, galima taip:

Maišas pinigų
Maišas pinigų

Įdomūs faktai apie skruzdėdas. Skruzdėdos yra atsiskyrėliai bedančiai gyvūnai, ėdantys skruzdėles (hehe, pabūsiu Captain Obvious) ir termitus. Nepaisant to, kad jie neturi dantų ir nepasižymi geru regėjimu – įpykę ilgų nagų pagalba gali apsiginti net nuo tokių plėšrūnų kaip puma ar jaguaras. Neerzinkit skruzdėdos! 😀

Kodėl žiogai svirpia? Įsimylėję patinai svirpia viliodami pateles. 🙂

Kodėl bulgarai sakydami taip purto galvą? Įdomūs jie žmonės, bet priežasties neradau. 🙂 Papasakokit, jei kas žinot! O jei lankysitės Bulgarijoj – gerai pagalvokit, prieš linksėdami ar purtydami galvą 😀

Kodėl Jonas vėluodavo? Tiksliausiai pats Jonas atsakytų. Jonai, girdi? 😀 Gal todėl, kad jo tokia natūra – vėluoti, gal – per daug reikalų apsiimdavo, gal – paerzinti norėdavo, gal – vis koks nuotykis pakeliui nutikdavo… Skaityti toliau: Apie Joną, boružes, skruzdėdas, bulgarus ir paralelinį pasaulį

Eskizų bloknoto fobija

Laisvalaikiu mėgstu papiešti ranka. Dažniausiai tai būna greitų eskizų lygio piešiniai – nieko ypatingo, nespalvoti linijiniai objektai ar kompozicijos, tai savotiška mano meditacija, poilsis. Ir spėkit, ant kokio popieriaus juos piešiu. Ant sugadintų spausdintuvo lapų, languotų sąsiuvinio puslapių, visokių popieriaus atraižų ir panašių šiukšlių. Tuo tarpu turiu sesės padovanotą puikų kvadratinį eskizų bloknotą – geras popierius, kietas viršelis, o jame – vos keli eskizai. Vargšelis liūdnai guli lentynoje ir niekaip nesulaukia naujo piešinio. Todėl, kad kaip ir nemažai kitų piešt mėgstančių žmonių, pasirodo turiu sindromą, kurį pavadinsiu eskizų bloknoto fobija.

Mano eskizų betvarkė
Mano eskizų betvarkė

Ta eskizų bloknoto fobija pasireiškia juokingai paprastu simptomu – baime piešti į gražų bloknotą, nenorint jo sugadinti. Net jei atsiverčiu saviškį – noras piešti gali tiesiog išgaruot iš to strioko. O jei susikaupsiu ir imsiu piešti – piešinys bus suvaržytas ir mechaniškas, išprievartautas. Tuo tarpu piešiant ant šlamštpopierio vyksta priešingas reiškinys – man visiškai nusispjaut, jei jį sugadinsiu, todėl esu taip atsipalaidavusi, kad neretai net neimu pieštuko, iškart piešiu flomasteriu ir… nieko nesugadinu. 😀

Neseniai Twitteryje diskutuodama apie šią problemą su kitais analogiškai besielgiančiais piešėjais nutariau, kad šito absurdo man nereikia. Atsibodo visur besimėtantys popiergaliai su piešiniais – išmesti juk ne visus norisi. 🙂 Taigi – reikia pradėti piešti ten, kur priklauso – į eskizų bloknotą. Planas toks – nusipirksiu nebrangų, kuo paprastesnį bloknotą ir iš anksto paskirsiu jį gadinimui – piešiu taip, kaip dabar piešiu ant šiukšlių, tik jos bus įrištos vienoje krūvelėje. 🙂 Šiaip ar taip, eskizų bloknotas yra puikus kūrybiškumo skatinimo įrankis: jame gimsta idėjos, jis lavina ranką – tai tarsi dienoraštis, atspindintis būsenas ir nuotaikas, progresą ir aktualijas.

Jei atsivertę eskizų bloknotą nežinot nuo ko pradėti – štai projektas, kuris kas mėnesį skelbia po temą, ir visi norintys dalinasi savo piešiniais Flickr grupėje.

O čia įkvėpimui – 50 šaunių, įvairių stilių eskizų pavyzdžių.

O jūs ar piešiat į eskizų bloknotus? 🙂 Kaip sekasi, kokie jie?