Tavo pasaulis - tavo veidrodis

Pasaulis – tavo veidrodis

Turiu Kalėdinę dovaną. Gali būti, kad ji patiks nevisiems. Gal kai kurie jos tiesiog nenorėsit. Bet mano reikalas pasiūlyt, o jūs jau apsispręskit – imat, ar ne, džiaugiatės, ar jūsų tai visai nejaudina.

Bet prieš įteikdama dovaną noriu truputį „palialiakinti“, tikiuosi nesupyksit. 🙂

Tavo pasaulis - tavo veidrodis
Tavo pasaulis – tavo veidrodis

Ar bent kartą gyvenime susidūrėt su situacija, kai draugas (giminaitis, kolega, kaimynas) apibūdina bendrą pažįstamą visiškai kitaip, nei būtumėt apibūdinęs pats? Neturiu mintyje atvejų, kai žmonės įsimyli – natūralu, kad tais momentais jiedu atrodo tobuli vienas kitam. Bet šiaip – geras draugas sako, kad naujas jūsų bičiulis šaunus ir charizmatiškas, tuo tarpu kai pats apibūdintumėt jį kaip kompleksus bandantį kompensuoti pasipūtėlį? Ar atvirkščiai – bičiulis nemėgsta puikaus jūsų akimis žmogaus – ir logika tam neranda jokio paaiškinimo?

Tiesą sakant manau, kad visi esame patyrę tokį momentą, o greičiausiai daugybę jų. Pati sukdavau galvą – kaip čia yra, kad draugo, su kuriuo kartu užaugom – kurį rodos pažįstu kaip nuluptą, ir mano vertinimai kitų žmonių atžvilgiu ima ir išsiskiria.

Karlas Gustavas Jungas sakė: „Everything that irritates us about others can lead us to an understanding of ourselves.” (mano vertimas: „viskas, kas mus erzina kituose, gali padėti mums pažinti save.“)

Aš reziumuočiau taip: „Tu pastebi kituose tai, ką turi pats.“ Manau tai galioja ne tik erzinantiems dalykams – taip pat ir teigiamiems. Kitaip tų savybių nematytumėm – nes jų nepažinotumėm. Vaikystėj visiems sakė: „nebėk, nugriūsi“. Ar patikėdavot ir nebėgdavot? 🙂 Kol savo kailiu nepatiri, nepačiupinėji, neišgyveni – kiti gali pasakot ką nori ir kiek nori… Todėl jei matai, kad kažkuris žmogus – žavus, mielas, draugiškas, darbštus, sąžiningas, šiltas – taip yra todėl, kad ir pats esi toks. Gali būti, kad mažiau, o gal – primiršai tą savybę, ir jis ją priminė, gal esi toks tik iš dalies, arba tik tam tikrose situacijose, bet neabejoju – turi tai!

Nežinau, sudvejojai dabar, ar nusišypsojai. 🙂 Gali apmąstyti visas patikusias/nepatikusias kitų žmonių savybes, ieškoti to savyje. Kai kurias rasi lengvai, su kitomis bus sunkiau, dar bus ir tokių, kurios niekaip nepasiduos logikai, nes galbūt žvelgsi į jas pernelyg tiesiogiai, nepastebėsi, kas slypi giliau – gal tiesiog tam dar neatėjo laikas, arba prieš tai reikia išsispręsti aibę kitų dalykų, kurie „susištabeliavo“ kaip piramidė, ir trukdo prisikasti prie apačios…

O gali pagalvoti: „ei, tai jei matau kituose ne tik blogas savybes, bet ir geras… Jei man to vyruko humoro jausmas nuostabus – aš irgi turiu humoro jausmą! Aną savaitę mane aptarnavo tokia miela ir šilta padavėja – o juk ir pats esu šiltas.“ Kiekvienas mūsų susižavėjimas, simpatija, net menkiausias ir trumputis – gali būti priminimas, kokių turime gerų savybių.

Mano kalėdinė dovana – šypsena. Nesvarbu kiek Tau metų, esi mergina ar vaikinas, studentas, ar pensininkas – dabar plačiai šypsausi Tau. Nesugebėjau rasti tos citatos, gali būti, kad ją susapnavau, tad papasakosiu savais žodžiais, gal nevisai tiksliai: „Viena šypsena negali pakeisti pasaulio. Ji gali pakeisti vieno žmogaus gyvenimą. O vienas žmogus gali pakeisti pasaulį.“

Įrašo “Pasaulis – tavo veidrodis” komenatarų: 8

  1. Kaip miela, bet reikia praplėsti 😛

    Kažkur savo dienraštyje esu apie tai rašęs.

    Sakyti, kad pasaulis tavo veidrodis, ar tu pasaulio veidrodis yra kiek per smarku.

    Pasaulyje gyvena įvairių žmonių, nuo žudikų iki budistų. Tas vadinamas pasaulis, kurį tu mini yra ta žmonių terpė, kuri yra panaši į tave, o tu į ją.

    Vargu ar dabar sėdėtum su kokiu alkoholiku. Nesėdėtum, nes skiriasi pomėgiai, gyvenimo tikslai bei motyvai.

    Ką tai reiškia? Pasaulis, kuriame mes gyvename yra mūsų pasaulio suvokimas, kuris plečiasi kaskart pamačius kažką blogo ar gero.

    Jei pasaulio suvokimas yra platus, tuomet suvoki, kad pasaulis nėra tavo atspindys, o tu jo.

    Tuo tarpu kažkokia dalis pasaulio yra tavo atspindys, o tu tos vietos.

    Todėl, vaikai, nebūkite vakuumais, nes būti televizoriumi ar kabeliu yra labai liūdna.

    Tiesa, patiko man tavo mintys. 🙂

    PS. Siūlau savęs labai nesureikšminti su pasauliu, nes jis yra linkęs imti ir nubausti. 🙂

  2. Taip, sutinku, kad posakis stiprokas. 🙂 Kaip ir su tuo, kad pasaulyje yra įvairiausių žmonių. Kita vertus, kiekvienas žmogus ir pats yra labai “įvairus”, turi visą savybių puokštę – klausimas, kokias savybes jame pastebės kiti žmonės. Greičiausiai kiekvienas pastebės skirtingai, pagal tai, koks yra pats. Piktas pastebės kitame piktumą, linksmai nusiteikęs – šmaikštumą ir t.t.

    Iš tiesų tos etiketės – nusikaltėlis, budistų vienuolis yra labai siauri, neišsamūs apibūdinimai. Juk gali būti ir taip, kad tas nusikaltėlis iš tiesų yra visom kitom savybėm “geresnis” už vienuolį. Gal jis suklydo vienąsyk, neaišku kokiom aplinkybėm, o vienuolis klysta nuolat, ir yra taip “išsiprofinęs”, kad jo tiesiog nepagauna? 🙂 Tokiu atveju tos etiketės tampa visiškai beprasmėm… O ir šiaip – jos kaip tas: “kas esi?” “santechnikas”. Nesijaučiu nieko sužinojusi apie žmogų, išskyrus vieną smulkmeną – kuo jis dirba. O tai toli gražu nepasako, koks tas žmogus, jo pomėgiai, jo charakteris…

    In Yan filosofija puikiai tinka apibūdinti žmones: “Kiekviename gėryje yra dalelė blogio, o kiekviename blogyje – dalelė gėrio.” Mes visi su savais pliusais ir minusais…

    Teko man su valkata pasikalbėti – jis gal asocialus, bet buvo gerų akių, šiltas ir išmintingas. 🙂 Tik tiek, kad dažnai tokių dalykų kituose nepastebim, skubam “nurašyti” visus, kurie atseit prastesni už mus. Todėl “pasaulis – mano veidrodis” – man vis dar skamba gerai, jei labai tiesmukai nežiūrint. 🙂 Matau kituose pažįstamas savybes, mokausi keisti savo trūkumus, džiaugiuosi mūsų pliusais, pritraukiu į save panašius, o jie pritraukia mane – net jei panašumas yra ir gana giliai, iš pirmo žvilgsnio nepastebimas, kaip kad buvo su tuo šiltu, linksmu valkata. Mes vis tiek visi esam šio pasaulio dalis 🙂

  3. “Juk gali būti ir taip, kad tas nusikaltėlis iš tiesų yra visom kitom savybėm „geresnis“ už vienuolį.”

    Deja, bet ne. Etiketes gauname už tai kas esam, o ne kokie esam.

    Negali gerai daryti nusikaltimo ir blogai melstis. Geri dalykai su prastais visiškai nesiderina.

    Netiki? Išgerk alkoholio ir perskaityk knygą, blogai maitinkis ir sportuok.

    “Gal jis suklydo vienąsyk, neaišku kokiom aplinkybėm, o vienuolis klysta nuolat, ir yra taip „išsiprofinęs“, kad jo tiesiog nepagauna?”

    Vėl gi, jei esi vagis, tai esi vagis, o ne vienuolis. Jei esi vienuolis nesi vagis.

    Vienuolyje nėra nei lašo vagio. Nesvarbu kokią etiketę užklijuosi, vistiek viduje jis bus arba vagis, arba vienuolis.

    Iš ėsmės svarbu tai, ką klijuojame patys sau, kiti gali klijuoti tik sau. 🙂

  4. Nevaryk ant valkatu!!! :))))

    Islysk is auksinio narvo, auksinis ar ne vistiek narvas.

    Narvelyje ciulbanti kanarele nieko ciulbesiu nepadaro, tik trupiniu gauna. Laukine kanarele ciulbesiu teritorija gina, merginas kalbina. Haha, jezau marija kudiki! Biski kiaushiu turek!! 🙂

    1. Nevarau, gi sakiau, kad valkata buvo fainas 🙂 Jėginis toks 🙂

      OK, varau lauk – paskraidyt 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Pranešti apie naujus komentarus el.paštu. Galite užsisakyti ir nekomentuodamas.