Hey hey hey! Praėjo nemažai laiko nuo paskutinio blog’o įrašo, tad nusprendžiau parašyti. Neseniai gaminau keliems draugams rankų darbo marškinėlius, apie tai ir papasakosiu, gal kas norės išbandyti 😉
Marškinėlių dažymas yra labai elementarus: imate tamsius marškinėlius, ir juos balinate balikliu. O tam, kad gautųsi kažkas gražaus, prieš tai reikia susigalvoti kokį nors trafaretą: užrašus ar iliustraciją. Marškinėliai turėtų būti kuo labiau medvilniniai, geriausia, jog sintetikos nebūtų visai, arba ne daugiau nei keli procentai, mat sintetika gali nedraugauti su balikliu.
Taip seniai nerašiau, kad nebemoku sklandžiai dėstyti minčių 😀 Anksčiau kažkaip savaime liedavosi tie įrašai… Vienu žodžiu nepykit, jei šiek tiek kapotas tekstas bus.
Ko reikės:
- Baliklis (geriausia pats paprasčiausias, be papildomų kvapų: toks bus ir pigesnis (1-2 EUR), ir mažiau smirdės. Smirdės vis tiek, aišku. Kiek žiūrėjau visuose juose chloro yra ~4-5%).
- Purškiklis (toks, kaip gėlėms naudojamas, bet geriausia po to jau gėlių tuo pačiu nepurkšt, manyčiau J 1.5-2 EUR Senukuose)
- Guminės pirštinės, jei nenorit išsichloruoti rankų. Bjaurybė graužia ir ėda viską, ne tik marškinėlių spalvą, bet ir jūsų rankytes apgrauš, jei progą suteiksit.
- Trafaretai. Mano marškinėlių idėjos daugumoj buvo su užrašais, tad sugalvojau nusipirkti magnetinių raidžių, skirtų vaikams mokytis abėcėlės. Bet jei užrašų daugiau, tai vieno komplekto neužteks, mat bent maniškiame yra vienas komplektas mažųjų raidžių, kitas komplektas didžiųjų (ir krūva skaičių), tad man teko kulniuoti pirkti papildomą kibirėlį. Aišku galite tiesiog išsikarpyti tas raides. Taip pat Senukuose nusipirkau lipnios plėvelės (skirtos lyg ir baldams, nors neturiu žalio supratimo kas ir kodėl ant baldų klijuoja tokias), iš kurios galima išsikirpti iliustracijų. Galima naudoti ir popierių, bet tada kokį storesnį, spausdintuvo popierius per plonas, papurškus ims raitytis, o gali ir persigerti kiaurai.
- Marškinėliai. Kaip ir minėjau, kuo labiau medvilniniai, tuo geriau. Tamsių spalvų, žinoma.
- Kartono lakštas, kurį reikėtų įmauti į didelį maišą, ir įdėti į marškinėlius, kad baliklis nepersigertų ir nenudažytų priešingos marškinėlių pusės. Blogiausiu atveju galit tiesiog maišą įdėti, be kartono, bet man kartonas patiko dar ir todėl, kad tada galima išlyginti marškinėlių plotą, ant kurio bus purškiama.
- Vandenilio peroksido – chloro neutralizavimui. Skaičiau, kad yra keli chloro neutralizatoriai, bet peroksido paprasčiausia gauti, bet kurioj vaistinėj. Galit rizikuot nedarydami šitos dalies, bet tada teoriškai chloro liekanos slapta pamažu veiks medžiagą, ir gali būti, kad marškinėliai tarnaus trumpiau. Bet čia viskas tik teoriškai, gal visai ir nebus juntamo skirtumo.
Purkšti reikėtų lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Chloro garai, kaip žinia, agresyvūs.
Procesas:
Tai štai, susigalvojate dizainą, pasiruošiate norimas raides, iliustracijas. Įdedate maišu aprengtą kartono lakštą į marškinėlius, įsipilate baliklio į purškiklį (galima atskiesti vandeniu, bet mano vienus juodus marškinėlius taip nenoriai valgė tas baliklis, kad galiausiai purškiau neskiestu). Ir purškiate. Purkšti nereikia labai daug, kad nepasidarytų bala, geriau papurkšti, palaukti, ir papurkšti dar. Visa balinimo procedūra mano atveju užtruko 10-30 min.
Jei darysit kelių sluoksnių iliustraciją, papurškiate, palaukiate kol medžiaga pašviesės, nuimate dalį iliustracijos ar raidžių ir papurškiate dar. Taip dariau su geimerio ir alaus marškinėliais. O vyno marškinėlius dariau taip: sudėjau raides ant marškinėlių, o ant viršaus užklojau marlės, kurią visaip paglamžiau ir paraukšlėjau. Todėl gavosi įdomių tekstūrų, kurios nuotraukoj nelabai matosi.
Internete mačiau, kad daug kas žaidžia susukdami ar suglamžydami pačius marškinėlius prieš purškiant, tada gaunasi visokie raštai, pagooglinkit bleach dyed shirt, pamatysit.
Kai marškinėliai pakankamai pašviesės – nuimkite visus trafaretus, ir gerai išskalaukite marškinėlius. Jei neutralizuosite chlorą, tai man geriausiai pasiteisino supilti kelis buteliukus peroksido į kepimo skardą, ir pamerkti balintą marškinėlių pusę į skystį. Pamurkdyti, paminkyti, truputį palaikyti, ir vėl skalauti vandeniu. Nepamirškite vėl užsidėti guminių pirštinių prieš prasidėdami su peroksidu, nes nors jis ir nėra toks agresyvus kaip chloras, bet daro poveikį odai.
Kaip tokie marškinėliai nešiosis, ar neims plyšti balintose vietose pasakyt galėsiu po gero pusmečio ar metų, jokių garantijų duoti negaliu, bet galite paeksperimentuoti. Papasakokit, kaip seksis 🙂
O wow!! Kaip gerai išėjo, pabandysiu ir aš!! 😮
Pabandyk! Įdomu būtų pamatyt rezultatą, jei galėsi numesk kokią nuorodą ar ką 😉
Gerai!!