Panašu, kad būtent taip ir nutiko K.Brazauskienės vadovaujamai Lietuvos prezidento sąjungai (LPS).
Kažin, kiek šis logotipas sąjungai kainavo? 🙂 Ar nebūtų buve geriau sumokėti brangiau, bet gauti unikalų, profesionalo sukurtą darbą, dėl kurio autorinių teisių būtų ramu? O gal politinėms sąjungoms, partijoms jų įvaizdis nėra svarbus?
Papildymas (09.17): tai iš tiesų buvo plagiatas, tačiau dabar jo naudojimas įteisintas, sumokėjus originalaus kūrinio autoriui 4000 litų.
Nesu teisininkė, tad labai išsamiai situacijos nepakomentuosiu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į keletą niuansų, kuriuos svarbu žinoti, o žino nevisi. Juk savo teisėmis pasirūpinti galim tik patys – vargu ar kam kitam jos labai rūpės. 🙂
Egzistuoja autorinės turtinės teisės, kurias dažniausiai perleidžiate užsakovui, jam atsiskaičius už atliktus darbus, pasirašius autorinę sutartį – žodžiu pabaigus sandorį. Jos susijusios su darbo panaudojimo būdais, tiražavimu ir t.t., apie jas žinote visi. Tačiau ir pardavus kūrinį, bei perleidus visas turtines teises, vis dar turite teisių, kurios vadinamos autorių asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Šios teisės yra neperleidžiamos užsakovui (jei teisingai suprantu – net jei užsakovas tų teisių labai norėtų, ir parašytų apie jų perleidimą sutartyje – jos liktų autoriaus, kitaip būti negali), ir lieka autoriui iki pat jo mirties. Štai jos, neturtinės teisės, kurias įgyjame kiekvienas, vos sukūręs kūrinį (originali citata iš įstatymo): Skaityti toliau: Autoriaus teisės, apie kurias reikėtų žinoti kiekvienam kuriančiam