Autoriaus teisės, apie kurias reikėtų žinoti kiekvienam kuriančiam

Nesu teisininkė, tad labai išsamiai situacijos nepakomentuosiu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į keletą niuansų, kuriuos svarbu žinoti, o žino  nevisi. Juk savo teisėmis pasirūpinti galim tik patys – vargu ar kam kitam jos labai rūpės. 🙂

Egzistuoja autorinės turtinės teisės, kurias dažniausiai perleidžiate užsakovui, jam atsiskaičius už atliktus darbus, pasirašius autorinę sutartį – žodžiu pabaigus sandorį. Jos susijusios su darbo panaudojimo būdais, tiražavimu ir t.t., apie jas žinote visi. Tačiau ir pardavus kūrinį, bei perleidus visas turtines teises, vis dar turite teisių, kurios vadinamos autorių asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Šios teisės yra neperleidžiamos užsakovui (jei teisingai suprantu – net jei užsakovas tų teisių labai norėtų, ir parašytų apie jų perleidimą sutartyje – jos liktų autoriaus, kitaip būti negali), ir lieka autoriui iki pat jo mirties. Štai jos, neturtinės teisės, kurias įgyjame kiekvienas, vos sukūręs kūrinį (originali citata iš įstatymo): Skaityti toliau: Autoriaus teisės, apie kurias reikėtų žinoti kiekvienam kuriančiam

O iš tiesų lietuviai – nuostabūs, šilti ir draugiški.

Susimąsčiau, kad ko gero šiam tinklaraščiui reikalinga nauja skiltis: “padėkos” 🙂  Tiek fainų žmonių sutinku pastaruoju metu, kad frazės, pašiepiančios lietuvių nedraugiškumą man kelia šypseną – lietuviai atvirkščiai – nuostabūs, draugiški, šilti, lengvai bendraujantys žmonės! Norit pasiginčyti? 🙂

Paracordo apyrankė
Paracordo apyrankė

Tęsiant apie padėkas – norėčiau dar kartą padėkoti Justui iš bushcraft.lt, tinklaraščio apie išgyvenimą, kuris  nupynė mano rankai tinkančią paracordo apyrankę, apie kurią kažkada jau rašiau, ir kuria labai džiaugiuosi. Dabar kas benutiktų – turėsiu apie tris metrus stiprios virvės, išlaikančios ~250 kg, arba iki septynių kartų ilgesnės, ir atitinkamai silpnesnės virvės. 🙂 Be to apyrankė ir puikus aksesuaras. Skaityti toliau: O iš tiesų lietuviai – nuostabūs, šilti ir draugiški.

Apie pozityvų mąstymą ir laimę. Arba: ar nepamirštate šypsotis?

“Pozityvus mąstymas.” “Menas būti laimingam” “Nori būti laimingas? Tai būk!” Tokių ir panašių antraščių matom vis dažniau – ant knygų viršelių, žurnaluose, laikraščiuose, internete. Bet ar susimąstot apie tai, ar tik praverčiat: “vėl tas smegenų plovimas“, “niekam tikę sėkmės patarimai“?

Emocijos
Emocijos

Turiu pripažinti, kad pati esu gan skeptiškas žmogus – nepaisant to, kad užsiimu kūryba – neskraidau padebesiais nuolat – atvirkščiai, neretai būnu labai kritiška realistė, analizuoju, vertinu, planuoju situacijas, nesu patikli.  Jei kas ims ir papasakos apie kokią sąmokslo teoriją – išklausysiu, nusišypsosiu, bet netikėsiu kol nepatikrinsiu. Bet šis įrašas nevisai apie tai. Skaityti toliau: Apie pozityvų mąstymą ir laimę. Arba: ar nepamirštate šypsotis?

Mes čia! Arba: nepiktas atsakymas Valdemarui Klumbiui

Kurį laiką perskaičiusi šį straipsnį mąsčiau, bet galiausiai nusprendžiau vis dėlto išreikšti savo nuomonę.

Pradėsiu nuo to, kad kiekviena karta yra kitokia, ir taip turi būti. Senesni žmonės visais laikais sakydavo ir sakys “mūsų laikais to nebuvo…” ir “na ir jaunimas šiais laikais”. Taip, jaunimas kitoks, nes ir laikai kiti, aplinka kitokia, pasaulis kitoks. Todėl manau, kad yra siaurokas mąstymas smerkti jaunimą žvelgiant iš savo varpinės, ypač – jei pats jau nesi jaunuolis – nes mąstai kitaip, ir pasaulį suvoki kitaip, nei jį suvokia jaunuolis, kuris kurs pasaulį po dešimties metų ar kuria jau dabar. O kuris suvokia pasaulį geriau – ginčytinas klausimas, nes nepaisant vyresnio sukauptos patirties – jaunesnis geriau supranta ir jaučia dabartį, kurioje gimė ir auga, ir kurios suvokimui netrukdo senesnio pasaulio matricų maišalynė. Skaityti toliau: Mes čia! Arba: nepiktas atsakymas Valdemarui Klumbiui

Pirmieji freelancerio žingsniai

Kadangi sulaukiau ne vieno skaitytojo klausimo „nuo ko pradėti?“ – bandau pasidalinti savo mintimis, bei patarimais. Labai kviečiu visus jau freelancinančius prisidėti – komentaruose papildant mano mintis savosiomis, pasidalinant patarimais. Tikiu kad šis įrašas nėra išbaigtas, kadangi rėmiausi tik savo, dar gana nedidele, patirtimi. Patarimai labiausiai tinka dizaineriui, tačiau esmė, manau, nesiskirtų pernelyg stipriai ir kitokiais darbais užsiimantiems freelanceriams.

Žingsniai
Žingsniai

Tikrai yra ne vienas kelias, kaip tapti sėkmingu freelanceriu, greičiausiai kiekvieno „sėkmės istorija“ skirtųsi, be to ir kiekvieno freelancerio siekiamybės nėra vienodos. Tačiau kokie dalykai yra būtini, norint ramiai freelancinti? Aš išskirčiau keturis pagrindinius, kuriuos surašiau eilės tvarka (kadangi jei pradėsi nuo reputacijos, bet neturėsi nei portfolio, nei profesinių įgūdžių – vargu ar pasieksi gerų rezultatų): Skaityti toliau: Pirmieji freelancerio žingsniai

Penki patarimai – kaip freelanceriui gauti atlyginimą laiku ir išvengti apgavystės

Viena didesnių rizikų freelancinant – negauti atlygio laiku, ar net – negauti apskritai. Egzistuoja kelios paprastos taisyklės, kaip apsidrausti nuo nesąžiningos darbo pabaigos:

  • Pasirašyk sutartį. Joje turėtų būti nurodyta tiksli suma už konkretų darbą, atsiskaitymo būdas bei terminas.
  • Prašyk avanso. Tame nėra nieko gėdingo – prieš pradėdamas darbus tu juk nori būti įsitikinęs kad užsakovas, kaip ir tu, žiūri į darbą rimtai, ir yra nusiteikęs už darbą atsilyginti?
  • Neperduok pabaigtų darbinių failų užsakovui, kol neatsiskaitėte, ypač, jei negavai avanso ir neturi pasirašytos sutarties (žodinė sutartis ne tokia svari).
Pinigai
Pinigai

Aptarsiu kelias konkrečias situacijas, galimas liūdnas jų pabaigas, bei kaip to išvengti. Tikriausiai tai nevisi galimi scenarijai, tačiau esmė yra tame, jog pasirinkimai visada yra keli – reikia tik to nepamiršti, ir nenukeliauti pačiu nesaugiausiu keliu. Skaityti toliau: Penki patarimai – kaip freelanceriui gauti atlyginimą laiku ir išvengti apgavystės