Ukas monstriukas – dovanoju spalvinimo knygelę

Žinot, būna – galvoji kažką, galvoji, planuoji, planuoji – pavyzdžiui, kad nori picos, bet lyg ir tingi ir pats kepti, ir važiuoti, o tada staiga kitas žmogus sako garsiai: „noriu picos. Varom?“ 😀 Tai va taip man nutiko, tik ne su pica, o su spalvinimo knygele – apie kurią aš jau kurį laiką galvojau, o tuo tarpu piešiau inktoberio piešinius, kuriuos viena mama parodė savo mažai mergaitei, o ji pareiškė: „noriu juos spalvinti!” 😀

Tad štai, vienos mažos mergaitės pageidavimu – mano piešiniai, piešti inktoberiui, virto nedidele spalvinimo knygele, kurios pirma dalim šiandien dalinuosi ir pažiūrėsim, gali būti, kad bus ir antra.

Taip atrodo Ukas monstriukas
Taip atrodo Ukas monstriukas

Galite atspausdinti ir duoti savo atžaloms, broliams, sesėms, anūkams, dukterėčioms, sūnėnams ar kaimynams.

Bet galite ir patys paspalvinti – puikus būdas atsipalaiduoti, pailsinti streso išvargintą smegeninę – meditacija su pieštukais ar flomasteriais.

O aš nekantriai lauksiu atsiliepimų. Kurios iliustracijos patiko labiausiai? Kurios patiko mažiau? Kokia spalva vaikai (ar ne vaikai) nuspalvino Uką? O gal turite kokių pageidavimų ar pasiūlymų sekantiems piešiniams? 🙂

Atsisiųsti: Ukas monstriukas spalvinimo knygelė

Burger explained t-shirts!

Vakar nupiešiau paveiksliuką – for fun. Twitteriečiams ir g+iečiams patiko, keli paprašė wallpaper’io, maniau viskas tuo ir baigsis.

Burger explained
Burger explained

O pasirodo, vienas twitterio bičiulis papostino kūrinėlį Reddit’e, kažkas kitas pasidalino 9gag’e – ir dabar jau nebesuprantu kas vyksta. Daugiau nei milijonas peržiūrų. Trending 9gag’e. Daugybė postų twitteryje ir turbūt kitur. OMG, OMG, OMG!

Ta proga reikia ir blog’e parašyti. Ir marškinėlius ar kitą atributiką pasiūlyti 😀

T-shirts and stuff:

Skaityti toliau: Burger explained t-shirts!

Eskizų bloknoto fobija

Laisvalaikiu mėgstu papiešti ranka. Dažniausiai tai būna greitų eskizų lygio piešiniai – nieko ypatingo, nespalvoti linijiniai objektai ar kompozicijos, tai savotiška mano meditacija, poilsis. Ir spėkit, ant kokio popieriaus juos piešiu. Ant sugadintų spausdintuvo lapų, languotų sąsiuvinio puslapių, visokių popieriaus atraižų ir panašių šiukšlių. Tuo tarpu turiu sesės padovanotą puikų kvadratinį eskizų bloknotą – geras popierius, kietas viršelis, o jame – vos keli eskizai. Vargšelis liūdnai guli lentynoje ir niekaip nesulaukia naujo piešinio. Todėl, kad kaip ir nemažai kitų piešt mėgstančių žmonių, pasirodo turiu sindromą, kurį pavadinsiu eskizų bloknoto fobija.

Mano eskizų betvarkė
Mano eskizų betvarkė

Ta eskizų bloknoto fobija pasireiškia juokingai paprastu simptomu – baime piešti į gražų bloknotą, nenorint jo sugadinti. Net jei atsiverčiu saviškį – noras piešti gali tiesiog išgaruot iš to strioko. O jei susikaupsiu ir imsiu piešti – piešinys bus suvaržytas ir mechaniškas, išprievartautas. Tuo tarpu piešiant ant šlamštpopierio vyksta priešingas reiškinys – man visiškai nusispjaut, jei jį sugadinsiu, todėl esu taip atsipalaidavusi, kad neretai net neimu pieštuko, iškart piešiu flomasteriu ir… nieko nesugadinu. 😀

Neseniai Twitteryje diskutuodama apie šią problemą su kitais analogiškai besielgiančiais piešėjais nutariau, kad šito absurdo man nereikia. Atsibodo visur besimėtantys popiergaliai su piešiniais – išmesti juk ne visus norisi. 🙂 Taigi – reikia pradėti piešti ten, kur priklauso – į eskizų bloknotą. Planas toks – nusipirksiu nebrangų, kuo paprastesnį bloknotą ir iš anksto paskirsiu jį gadinimui – piešiu taip, kaip dabar piešiu ant šiukšlių, tik jos bus įrištos vienoje krūvelėje. 🙂 Šiaip ar taip, eskizų bloknotas yra puikus kūrybiškumo skatinimo įrankis: jame gimsta idėjos, jis lavina ranką – tai tarsi dienoraštis, atspindintis būsenas ir nuotaikas, progresą ir aktualijas.

Jei atsivertę eskizų bloknotą nežinot nuo ko pradėti – štai projektas, kuris kas mėnesį skelbia po temą, ir visi norintys dalinasi savo piešiniais Flickr grupėje.

O čia įkvėpimui – 50 šaunių, įvairių stilių eskizų pavyzdžių.

O jūs ar piešiat į eskizų bloknotus? 🙂 Kaip sekasi, kokie jie?

Apie nemigą ir hiperaktyvumą

Jei paklaustumėt būrio freelancerių – kokios problemos, šalutiniai laisvai samdomo darbo veiksniai yra dažniausiai pasitaikantys – turbūt kone kiekvienas paminėtų išbalansuotą režimą. Manęs nei kiek nebestebina, kai paskambinusi bičiuliui freelanceriui penktadienį, dešimtą valandą vakaro, išgirstu, jog jis tebedirba ir ketina dirbt dar ilgiau. Pati esu ne kitokia – kad ir kaip besistengčiau laikytis ritmo – jis vis pasprunka.

Nemiga
Nemiga

Dirbantiems ne laisvai samdomą darbą tokių dalykų pasitaiko kur kas rečiau, nes tam tikra prasme – ne tik jie laikosi ritmo, bet ir ritmas juos laiko. Yra nustatytos darbo valandos, pramiegoti negalima. Jei kada užpuola nemiga – kita diena būna sunki, bet po dienos ar dviejų viskas vėl grįžta į savas vėžes. Tuo tarpu freelanceriai turi laisvę dėliotis savo grafiką, darbo/poilsio valandas ir laisvai bei nejučia nugrybauja nuo grafiko. Periodiškai. Skaityti toliau: Apie nemigą ir hiperaktyvumą

Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką

Rugsėjo pradžioj internetuose aptikau smagų žaidimą – foto iššūkį, kuriame dalyvauja daugybė žmonių iš visų pasaulio kampelių. Kiekvienai mėnesio dienai yra duota tema, taigi kasdien reikia sugalvoti ir padaryti po vieną fotografiją. Nenorėjau skubėti apie tai rašyti, kol nebuvau tikra, kad nemesiu užsiėmimo po savaitės ar kelių, bet štai jau tuoj spalio vidurys, o man dar neatsibodo.

Keli mano foto iššūkio kadrai
Keli mano foto iššūkio kadrai

Žaidimas žavus tuo, kad kiekvieną dieną turiu nediduką kūrybinį iššūkį. Tai skatina dairytis, stebėti aplinką, ieškoti tinkamos idėjos. Savo nuotraukomis dalinuosi Twitteryje, ir man vos pradėjus prisijungė vienas bičiulis, o nuo spalio – dar keli. Dabar nuolat laukiam vieni kitų fotografijų, jas aptarinėjam, giriam, kritikuojam, juokiamės iš šmaikščiausių kadrų. Geriausiai įvertinti iš mano fotografijų – Rock’n Roll kiaušiniai 🙂 Skaityti toliau: Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką