Šiuo metu Courseroje mokausi Programming for Everybody (Python). Kodėl? Nusprendžiau šiek tiek susipažinti su programavimu, kad geriau suprasčiau kas ir kaip ten vyksta, kad paprasčiau susikalbėčiau su programuotojais ir tiesiog – iš smalsumo. Pabandyt kažką naujo ir visai kitokio. Kursui reikėjo parašyti nedidelį esė, kurio tema – tokia pati kaip šio įrašo pavadinimo, o pats šis įrašas bus tiesiog truputį labiau išvystytas (tikiuosi) minėtas esė.
SIMS‘ai ir įgūdžiai
Žinot video žaidimą The SIMS? Tai štai, aš kartais jaučiuosi visai kaip vienas tų SIMS‘ų – mano gyvenimas susideda iš būtinų poreikių tenkinimo (valgis, miegas, higiena), darbo, laisvalaikio (socialinis gyvenimas, draugai, hobiai). Kiekvienai sričiai yra skirtas stulpelis, rodantis kiek esi alkanas, išsimiegojęs ir t.t. Mes patys nusistatom kiek laiko skirsim kam konkrečiai, pavyzdžiui, galima maitintis vien greit paruošiamu maistu ir neskirti laiko draugams bei giminėms, bet visą tą laiką skirti vieno pomėgio tobulinimui (taip Susan Cain knygoje apie intravertus rašo apie Steve Wozniak‘o gyvenimą, kai jis kūrė kompiuterį Apple I. Po darbo greit suvalgydavo makaronų ir – toliau dirbt).
Toks SIMS‘as nuolat bus pusiau alkanas, socialiai nelabai patenkintas (ypač, jei jis ekstravertas, kaip aš) ir pavargęs, bet greitai išsiugdys konkretų įgūdį ir aplenks toje vietoje savo kolegą, kuris po darbo dar ir pasigamina skanaus maisto, ir pabendrauja su draugais bei antra puse. O dažniausiai juk ir pomėgių turime ne po vieną. Na ir, pripažinkime, negalime visiškai nustot miegot, praustis ar valgyt tik bomžsriubes, nes priešingai nei žaidime – greičiausiai labai greit susigadinsime sveikatą. Arba tiesiog prarasime bet kokią motyvaciją, nes būsime klaikiai nelaimingi ir nusikalę.
Grįžtam prie programavimo temos. Nenoriu nukrypti į stereotipus, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugelis profesionalių programerių (beje – programerių ar programuotojų? Man gražiau skamba programeris) nuo vaikystės veikė kažką, kas bent truputį į tą pusę. Ar ne? Nes man buvo taip – dabar aš grafikos dizainerė, o vaikystėj labai mėgau piešti. Piešimas nėra visiškai tas pats, kas grafinis dizainas, bet tai, kad labai daug piešiau man neabejotinai padėjo. Mano bičiuliai programeriai paauglystėj domėjosi kompais, juos perinstaliuodavo, išbandydavo skirtingas OS, vėliau pradėjo kažką ir paprogramuot, paleist kokį nedidelį puslapį, ftp ar dar kažką. Visa tai irgi nėra tas pats, kas programavimas, bet tai ugdo platesnį suvokimą, tam tikro pobūdžio mąstymą.
Tai štai, dabar situacija yra tokia, kad aš turiu išvystytą vieną įgūdį (grafinis dizainas), ir praktiškai nulinį – kitą (programavimas). Nesakau kad visai nulinį, nes ei – aš juk irgi dirbu su kompiuteriu, ir manau kad esu šiek tiek aukštėliau už visišką noob‘ą. Bet mąstyt kaip programeris dar nesugebu nei iš tolo. 😀 Skaityti toliau: Kodėl man sunku išmokti programuoti
