Atsipalaidavę paryžiečiai
Paryžiuje žmonės kitokie. Eidami gatve jie švilpauja, suvenyrų krautuvėlės pardavėjas ima dainuoti, per radiją išgirdęs mėgstamą gabalą, jie nepykdami ir be keiksmų apeina užsižiopsojusį ir ant kelio sustojusį turistą. Prie kavinių lauko staliukų, stovinčių taip arti gatvės, kad galima ištiesus ranką pasilabinti su pravažiuojančio automobilio vairuotoju – sėdi ne tik jaunimo kompanijos, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Kas po vieną, kas poromis, su taure vyno ar stikliuku stipresnio gėrimo – toks jų vakaro ritualas. Ir tęsiasi jis kiekvieną naktį iki pirmos ar antros – kol užsidaro kavinės, tada klegesys gatvėj aprimsta. Jei šalia nėra naktinio klubo, žinoma. 😀
Tvarka mieste
Jau pirmą dieną pastebėjom, kad Paryžiaus kvapas kitoks. Tiesą sakant, jei nesi Eliziejaus laukuose, ar kokioje kitoje prabangioje miesto vietoje – tas kvapas nėra malonus. Nors šiukšliadėžių Paryžiuje netrūksta – gatvės šiukšlinos, ne melas yra ir faktas apie šunų krūveles vidury šaligatvio – žiūrėkit po kojomis! Prancūzai myli šunis, matėm jų daug, bet nesivargina surinkti to, ką augintinis paliko pritūpęs. Daug įtartinų balų, net prie pat Luvro – jei tik yra koks užkaboris, ten garantuotai kas nors atliks savo reikalus.
Transportas
Iš pirmo žvilgsnio eismas Paryžiaus gatvėse atrodo chaotiškas: čia zuja ne tik automobiliai ir autobusai, bet ir begalė motorolerių, motociklų ir dviračių. Tiesa sakant, dviem ratais važiuojančių čia daugiau, nei keturiais. Motoroleriai ir motociklai manevruoja drąsiai, kartais net pavojingai, bet automobilių vairuotojai juos saugo – mato ir praleidžia. Skaityti toliau: Buvau Paryžiuje!