Žinot, būna – galvoji kažką, galvoji, planuoji, planuoji – pavyzdžiui, kad nori picos, bet lyg ir tingi ir pats kepti, ir važiuoti, o tada staiga kitas žmogus sako garsiai: „noriu picos. Varom?“ 😀 Tai va taip man nutiko, tik ne su pica, o su spalvinimo knygele – apie kurią aš jau kurį laiką galvojau, o tuo tarpu piešiau inktoberio piešinius, kuriuos viena mama parodė savo mažai mergaitei, o ji pareiškė: „noriu juos spalvinti!” 😀
Tad štai, vienos mažos mergaitės pageidavimu – mano piešiniai, piešti inktoberiui, virto nedidele spalvinimo knygele, kurios pirma dalim šiandien dalinuosi ir pažiūrėsim, gali būti, kad bus ir antra.
Galite atspausdinti ir duoti savo atžaloms, broliams, sesėms, anūkams, dukterėčioms, sūnėnams ar kaimynams.
Bet galite ir patys paspalvinti – puikus būdas atsipalaiduoti, pailsinti streso išvargintą smegeninę – meditacija su pieštukais ar flomasteriais.
O aš nekantriai lauksiu atsiliepimų. Kurios iliustracijos patiko labiausiai? Kurios patiko mažiau? Kokia spalva vaikai (ar ne vaikai) nuspalvino Uką? O gal turite kokių pageidavimų ar pasiūlymų sekantiems piešiniams? 🙂
