Turbūt retas tapome tuo, kuo svajojome tapti būdami maži. Pavyzdžiui aš vienu momentu svajojau tapti troleibuso vairuotoja. Ir tai tikrai ne vienintelė mano fantazija, kitos tiesiog ne tokios įsimintinos. 🙂 Kviečiu prisiminti savo vaikystės svajones su šypsena.
Žmogus pramiega maždaug trečdalį savo gyvenimo. Nemažai, ar ne? O ar sapnuojate sapnus? Spalvoti jie, ar nespalvoti, liūdni ar linksmi, visiškai fantastiniai, nesuprantami – ar panašūs į antrą realybę, kurioje atsidūrę pamirštate, jog tai – sapnas?
Teigti, jog nesapnuoji, iš tiesų yra nevisai teisinga – sakoma, jog sapnuojame visi. Tik nevisi prisimename. Tiesą sakant ir pati kartais neprisimenu nakties klajonių – bet dažniau pamenu, ir tuo labai džiaugiuosi. Sapnai praturtina gyvenimą, tai visiškas vaizduotės išsilaisvinimas. Skaityti toliau: Tūkstantis kitų mano gyvenimų – sapnai
Sako, kad ilgai gyvendami kartu, žmonės ir šunys supanašėja. Ar – kad šunys sužmogėja. O gal žmonės nejučiom prisiderina prie keturkojų? 😀
Bičiuliai Domas ir Tomas, kaip ir daugelis vaikinų, mėgsta išgerti po bokaliuką alaus. Retsykiais. Po darbo. Draugiškai diskutuojant, kas, visgi, yra geriau – HTC ar iPhone, Canon ar Nikon…
Panašumai į realius asmenis ar situacijas – grynas atsitiktinumas. 🙂
