Pilko vilko nebijau nebijau nebijau!

Kartą pradinėje mokykloje gavau „vienetą“. Tiksliau maniau, kad gavau. Prisimenu, atrodė, kad gyvenimas sugriuvo, parėjau namo ašarodama, mamai niekaip nesisekė nuraminti, kol galiausiai kartu nuėjome pas mokytoją. Paaiškėjo, jog tai ne vienetas, o „paukščiukas“ – pažymėjimas, jog ta namų darbų dalis patikrinta. Iki tol mokytoja žymėdavo „žiurkę“ – tokią perbrauktą „Z“ raidę, tad pamačiusi paukštį nežinojau kas jis, ir nusprendžiau, jog gavau vienetą. Kažkodėl aukštyn kojom įrašytą – tikrų tikriausią pirmą gyvenime neigiamą pažymį…

Baime
Baimė

Ši kvaila istorija nebūtų verta nei menkiausio dėmesio, jei ne tai, ko ji gali pamokyti. Tai tiesiog pavyzdys, kaip žmogus vienu metu gali kažko paniškai bijoti, manyti, kad tai kone pasaulio pabaiga – o po to suvokti, kad situacija buvo jei ne juokinga, tai bent jau tikrai neverta tokio siaubo ir streso, kurį išgyvenom. Skaityti toliau: Pilko vilko nebijau nebijau nebijau!

Žmonės, kodėl jūs taip mėgstate pyktis?

Žinot, man nesuvokiama, kodėl žmonės ima aršiai ginčytis, koliotis ir bartis. Na gerai, sutinku, pasitaiko, kai tenka pakovoti už save ar savo artimuosius ir gražiuoju nepavyksta. Galbūt tam tikrais atvejais tai tikrai gali būti pateisinama. Bet kalbu ne apie tokius, gyvybiškai svarbius atvejus – kartais atrodo, kad kai kurie jaučia malonumą pykdamiesi. Ar tikrai dauguma žmonių – tokie agresyvūs, kad jaučia pasitenkinimą bardamiesi dėl niekų?

pyktis
pyktis

Puikiausi tokių beprasmių (bent mano akimis žiūrint) ginčų pavyzdžiai vyksta tarp skirtingas automobilio markes pasirinkusių vairuotojų – amžinas karas, kas geriau: Audi, BMW ar Mercedes. Fotografuojantys tiesiai šviesiai skirstosi į atskiras, nuolat besivaržančių įmonių fanų grupes – canon‘istai ir nikon‘istai. Išmaniųjų telefonų savininkai taip pat nuolat šaiposi vieni iš kitų – Apple, HTC, SamsungSkaityti toliau: Žmonės, kodėl jūs taip mėgstate pyktis?

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?

Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne.

Ne tik arkliai, bet ir lamos turi humoro jausmą
Ne tik arkliai, bet ir lamos turi humoro jausmą

Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas į juodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių. Skaityti toliau: Kokios spalvos tavo humoro jausmas?

Nauji metai, nauji siekiai

Pirmosios Laimės Kūdikio Kalėdos

Pasistengsiu nebūti labai banali, sveikindama jus sulaukusius Naujųjų Metų. Šios šventės Laimės Kūdikiui buvo pirmosios – nuo tinklaraščio gimimo datos (2011.03.01) parašiau 59 įrašus. Tie įrašai be komentarų būtų tušti ir nykūs – šiuo metu juos papildo 653 komentarai, už kuriuos esu dėkinga kiekvienam rašiusiam ar dar tik parašysiančiam. Būtent jie, nuoširdūs, atviri, linksmi, liūdni, kartais kandoki – yra geriausias grįžtamasis ryšys man. Be jų nežinočiau nei kas jums įdomu, nei – kas juokinga, gražu ar kaip kitaip svarbu. Per komentarus aš susipažįstu su jumis. 🙂 Ačiū!

Takelis sniege
Takelis sniege

Skaityti toliau: Nauji metai, nauji siekiai

Ar esi laimingas arba: gyvenimo žemėlapiai

Žinot, aš buvau geras vaikas. Judrus, truputį išdykęs, bet geras – ir mano šunybės dažniausiai būdavo netyčinės. Nors ar vaikas apskritai gali būti blogas? Arba vaiko poelgiai – negeri? Manau, kad viskas priklauso nuo vertintojo, kuris neišvengiamai lygina vieną žmogų su kitu, poelgį su poelgiu, ir susikuria savotišką gėrio ir blogio suvokimo sistemą. Visiškai subjektyvią sistemą.

Rūkas
Rūkas

Vėliau buvau sunkus paauglys. Arba šitaip mane pavadintų dauguma. Vis dar buvau tas pats geras vaikas, tik labiau išstypęs, su aukštesniu IQ ir EQ, užsiauginęs didesnį ego, sukaupęs daugiau patirčių ir palyginimų, jau su sava gėrio ir blogio suvokimo sistema. Kodėl sunkus? Labiausiai todėl, kad man pačiai buvo sunku rasti savo vietą, suprasti kas čia dedasi, kodėl yra šitaip, kodėl turiu elgtis taip ir va kaip. Būtent todėl kartais neklausydavau, būdavau nekontroliuojama, elgiausi ne taip kaip kiti. Dabar kartais pagalvoju apie savo paauglystę, ir nusistebiu, kiek daug į ją tilpo… Ir visa tai, tiek visko – tam, kad galiausiai išsilukštenčiau iš lukšto, apsidairyčiau, išskleisčiau sparnus ir suvokčiau – galiu skristi! Skaityti toliau: Ar esi laimingas arba: gyvenimo žemėlapiai