Serialas: Falling Skies

Jau kurį laiką kirbėjo noras parašyti man patikusio serialo apžvalgą, bet vis nežinojau nuo ko pradėti. Šiandien visgi parašiau – tokio profesionalumo kaip Telemano straipsniuose nesitikėkit, bet juk tai pirmas kartas, kai rašau tokio pobūdžio rašinį 🙂

„Falling Skies“ – fantastinis serialas apie ateivių invaziją Žemėje ir likusių gyvų žmonių siekį išgyventi, bei kovą su nežemiškais okupantais. Serialas pasirodė 2011-ais, dabar – jau ketvirtasis jo sezonas ir kas žino – gal bus ir penktas.

Falling Skies
Falling Skies

Didžioji serialo siužeto dalis sukasi apie grupės žmonių gyvenimą atšiauriomis sąlygomis – tai bendruomenė, kurią sudaro įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, prisidedantys prie bendros gerovės kaip sugeba. Kovotojų grupeles, vykdančias pavojingiausias misijas sudaro ne tik ankstesniame gyvenime profesionaliais kariais buvę žmonės (tokių iš tiesų yra labai nedaug), bet ir kiti, galintys laikyti ginklą, kai kurie sukrečiančiai jauni.

Veiksmo ir įdomių siužeto vingių šiame seriale bus, bet ko gero svarbiausias serialo bruožas – drama, besisukanti apie įvairius žmones, jų likimus ir pasirinkimus praradus tai, ką mes vadiname normaliu gyvenimu. Net tokie mums savaime suprantami dalykai, kaip maistas, tomis sąlygomis yra sunkiai randami, kruopštaus planavimo ir misijų reikalaujantys resursai. Skaityti toliau: Serialas: Falling Skies

Kaip pradėti groti gitara

Žinot, turiu gitarą jau ne vienerius metus, bet pramokti ja groti sekėsi sunkiai. Pasiteisinimų galėčiau sugalvoti ne vieną: mano mažos rankos, todėl sudėtinga išmokti kai kuriuos akordus (yra net tokių, kurie man fiziškai neįmanomi – tiesiog per trumpi pirštai); esu labai nedisciplinuota nuobodesniems dalykams, o daugelis pradedantiesiems skirtų pamokų nėra itin įdomios; neturiu žmoniškų muzikos teorijos pagrindų, todėl kartais tiesiog nesuprantu kaip groti, ir kodėl būtent taip ir t.t. Bet šis straipsnis bus ne apie pasiteisinimus, o priešingai – kaip žengiau pirmuosius žingsnius, nugalėjau tinginį ir pradėjau groti gitara. Jei tu taip pat nori ir niekaip negali pradėti, arba jauti, kad tobulėji lėtai – šis straipsnis tau.

Gitara
Gitara

Derėtų paminėti, kad iki virtuozo man dar laaabai toli, bet įgijau neblogus pagrindus, suformavau įprotį groti, patobulėjau ir turiu galimybes ir motyvaciją tobulėti toliau. Šį mano persilaužimą lėmė Courseroje įvykęs, Berklio muzikos koledžo organizuotas kursas Introduction to Guitar, trukęs 6 savaites.

Užsirašyti į kursą įkalbėjo draugas, turintis gerokai daugiau patirties grojant gitara. Jam kursas buvo lengvas, nors šio bei to išmoko ir jis. Man kursas buvo sunkus, kartais norėjosi sudaužyti gitarą, viską mesti ir apsiverkti (na gerai, gal kiek perdedu), bet todėl tik dar labiau džiaugiuosi jį sėkmingai įveikusi 🙂 Išmokau labai daug ko, nors kai kas dar turi susigulėti galvoje, o kai kur dar reikės daug praktikos, vis dėlto progresas ir rezultatai yra akivaizdūs.

Taigi apie kursą

Kaip ir minėjau – jis trunka 6 savaites. Kas savaitę skelbiamos video paskaitos, kuriose aptariama ir teorinė dalis, ir praktinė. Pažiūrėjus paskaitas reikia išspręsti testus iš paskaitų medžiagos. Kiekvieną testą galima spręsti iki 100 kartų, tad jei nepavyksta visko atsakyti teisingai – gali pasitaisyti, įskaitomas bus tik geriausias rezultatas. Testai sudarys 50% galutinio balo. Skaityti toliau: Kaip pradėti groti gitara

Apie mokslus internete – Coursera

Turbūt daugelis jau esate girdėję apie Coursera.org ar kitus MOOC (Massive Open Online Courses). Jei dar nesat – trumpai tariant, tai yra šiuolaikiškas mokymosi būdas, kuomet internete skelbiami visiems norintiems atviri nemokami kursai. Skelbėjas gali būti kone bet kurios pasaulio šalies universitetas ar koledžas, studijų kryptys – įvairiausios, tik rinkis ir mokykis. Kai kurie kursą sėkmingai išlaikiusiems įteikia baigimo pažymėjimus, kartais siūloma pageidaujantiems už tam tikrą sumą įsigyti patvirtintą sertifikatą, bet svarbiausia – pati galimybė studijuoti norimus dalykus.

O aš papasakosiu apie Coursera.org, kurią neseniai išbandžiau. Sėkmingai baigiau 8 savaičių trukmės Creativity Innovation and Change (toliau vadinsiu CIC) kursą ir jau šešta savaitė studijuoju Design: Creation of Artifacts in Society (toliau – Dizainas). Abu kursai yra labai skirtingi.

Patvirtinto sertifikato fragmentas
Patvirtinto sertifikato fragmentas

Paskaitos

CIC paskaitas dėstė trys pagrindiniai dėstytojai, bet jos buvo labai trumpos – jautėsi, kad jie ilgai dirbo ir stengiasi pateikti tik pačią esmę – konkrečiai ir aiškiai, žingsnis po žingsnio.

Dizaino kurse dėstytojas vienas, bet paskaitų kiekvieną savaitę labai daug, jos ilgos ir kartais atrodo ištemptos. Aš video žiūriu pagreitinusi 1.5 karto, kitaip turbūt užmigčiau 😀

Užduotys

CIC užduotys bent man pasirodė gana paprastos, nors ir keliančios tam tikrą iššūkį. Mokėmės nebijoti suklysti, sužinojom, kad nėra nekūrybingų žmonių – yra tik skirtingi kūrybingumo stiliai, bei kaip juos nustatyti, taip pat – idėjų generavimo ir realizavimo principų, brainstorminimo technikų ir panašiai.

Dizaino užduotys yra gana sudėtingos ir bendras krūvis daug didesnis. Kurso aprašyme nurodyta, jog kas savaitę prireiks maždaug 5-10 valandų, bet kai kuriais atvejais gali prireikt ir daugiau – priklausomai nuo sugebėjimų piešti (neišsigąskit, nieko labai sudėtingo, viskas smulkiai parodoma paskaitose), kurti fizinius prototipus (rankdarbiai), bei angliškai dėstyti mintis. Tiesą sakant su šito kurso namų darbais jau nekartą teko sėdėti visą naktį, kitaip pražiopsočiau deadlainą. Žinoma to nebūtų reikėję, jei nepasilikčiau visko paskutinei dienai. Studentiški įpročiai 😀   Skaityti toliau: Apie mokslus internete – Coursera

Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką

Rugsėjo pradžioj internetuose aptikau smagų žaidimą – foto iššūkį, kuriame dalyvauja daugybė žmonių iš visų pasaulio kampelių. Kiekvienai mėnesio dienai yra duota tema, taigi kasdien reikia sugalvoti ir padaryti po vieną fotografiją. Nenorėjau skubėti apie tai rašyti, kol nebuvau tikra, kad nemesiu užsiėmimo po savaitės ar kelių, bet štai jau tuoj spalio vidurys, o man dar neatsibodo.

Keli mano foto iššūkio kadrai
Keli mano foto iššūkio kadrai

Žaidimas žavus tuo, kad kiekvieną dieną turiu nediduką kūrybinį iššūkį. Tai skatina dairytis, stebėti aplinką, ieškoti tinkamos idėjos. Savo nuotraukomis dalinuosi Twitteryje, ir man vos pradėjus prisijungė vienas bičiulis, o nuo spalio – dar keli. Dabar nuolat laukiam vieni kitų fotografijų, jas aptarinėjam, giriam, kritikuojam, juokiamės iš šmaikščiausių kadrų. Geriausiai įvertinti iš mano fotografijų – Rock’n Roll kiaušiniai 🙂 Skaityti toliau: Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką

Jodi Picoult “Namų taisyklės” – apie kitokias taisykles

Jodi Picoult „Namų taisyklės“. Pirmą kartą perskaičiusi knygos pavadinimą galėjau pagalvoti apie įvairiausias namų taisyklių variacijas, išskyrus tą, kuri yra teisinga. Tai romanas apie Aspergerio sindromą turintį aštuoniolikmetį Džeikobą, jo šeimą, pasaulį, suvokimą, bendravimo problemas ir galiausiai – painią žmogžudystės bylą.

Jodi Picoult – Namų taisyklės
Jodi Picoult – Namų taisyklės

Knygos skyriuose veiksmas aprašomas vis iš kito herojaus perspektyvos – tai padeda įsijausti į visų, o ne kurio vieno personažo jausmus, mintis ir išgyvenimus. Kaip skirtingai tą patį dalyką išgyvena šeimos nariai, kokios nevienodos mintys sukasi jų galvose… Skaityti toliau: Jodi Picoult “Namų taisyklės” – apie kitokias taisykles

Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!

Mėgstu skaityti. Skaitau daug ir įvairios literatūros, kartais knygas graužte graužiu, tad pasitaiko, jog namie nebėra nieko, ko dar neskaičiau arba kas mane domina. Tuomet kulniuodavau į knygyną, kur beveik visada nusipirkdavau mažiau, nei norėtųsi, mat knygos nėra pigios. Be to, nevisos knygos yra tokios, kurias būtinai norisi turėti, kai kurias užtenka perskaityti vieną kartą.

Žalioji bibliotekos kortelė
Žalioji bibliotekos kortelė

Tad ėmiau ir nužygiavau bibliotekon, kurioje nesilankiau jau senokai – kažkaip atpratau, ar poreikio nebuvo, ar tingėjau. O pasirodo – biblioteka patogesnė, nei bet kada – viskas kompiuterizuota, gavau plastikinę kortelę, kuri tinka daugelyje Vilniaus bibliotekų, internetu galiu rezervuoti knygą, kuri šiuo metu skaitoma arba užsisakyti bibliotekoj esančią knygą, kad ją man surastų ir atėjus nebereiktų ieškoti. Atsilaisvinus rezervuotoms knygoms gaunu elektroninį laišką, o sykį dar ir SMS žinutę (nesu tikra, kodėl šią gavau tik vienąsyk – gal nuo bibliotekininkės priklauso). Skaityti toliau: Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!