Neįtikėtina, kiek įspūdžių galima parsivežti iš trumputės pusantros dienos kelionės… Ir vis dėlto – parsivežiau, gerokai daugiau, nei įmanoma sutalpinti į vieną blogo įrašą.
Ryga turi didelį spalvingą senamiestį, mėlyną Dauguvos upę ir jaukų žalią parką, skiriantį seną miestą nuo naujojo. Sakydama, kad jų senamiestis spalvingas, nei kiek neperdedu – toks jis, visomis prasmėmis – ir kalbant apie architektūros stilius, ir apie spalvas. Štai ryškiai rožinis namas, o ten – vaikiškai melsvas, besiglaudžiantis prie žalio. Užsilipus į Šv. Petro bažnyčios bokšto aukštybes miestas atrodo žaislinis – tokie tie linksmai spalvoti namukai maži ir mieli.
Vaikštinėdami vingiuotomis gatvelėmis džiaugėmės dar vienu dalyku – daugybe skverų, bei mažučių parkelių – jų begalė, kone kas kvartalą. Vienuose įsikūrusios lauko kavinukės, kituose groja gatvės muzikantai, vienur gali prisėsti ant suolelio po senu žaliu ąžuolu, kitur vyrauja trinkelės ir plytelės – pailsėti tikrai yra kur – tik rinkis. Skaityti toliau: Ryga – jėga!
