Mudvi kartu užaugom, dalinomės žaislais, saldainiais, kambariu. Užaugom skirtingos, bet ir panašios. Kalbam kone vienodais balsais, ta pačia maniera, frazėmis, mūsų ūgiai beveik vienodi, nosys riestos, veidukai panašūs… Skolinamės viena kitos drabužius ar batus, o kartais susitariam susitikti mieste, ir apsirengiam vienodai. Netyčia. Nes mes sesės.
Kažkada, kai dar buvom mažos, mano draugė išgirdo, kaip mažoji kreipiasi į mane: “sese”, ir pasakė: “dar kokie metai, ir ji tavęs taip nebevadins, šauks vardu”. Tada labai pasipiktinau, ir pamaniau, kad mažai sesutei visada norėčiau būti sesė. Vardu tegul kreipiasi visas likęs pasaulis. Ir žinote ką? Mudvi jau užaugom, bet aš vis dar – sesė. Ir man dėl to taip gera ir šilta širdyje… Skaityti toliau: Apie seses ir brolius. Kai jau nebesipešam dėl žaislų.