Mėgstamiausių serialų dešimtukas

Wayward Pines – nauja mistinė drama. Mane įtraukė nuo pat pirmų serijų, savotiškai paslaptingas, neaišku kas ir kodėl, klausimų kyla daugiau nei atsakymų. Po kurio laiko paslaptingumo sumažėjo, bet spėjau apsiprasti su istorija ir veikėjais, kurie kai kuriais atvejais pasirodė esą kitokie, nei atrodė iš pradžių. Kai kas lygina šį serialą su Twin Peaks – gal pradžioje ta paslaptinga atmosfera kiek ir primena D. Lynch‘o šedevrą, bet daugiau bendro tikėtis neverta. Tiesiog geras serialas mėgstantiems mistiką.

The Wayward Pines
The Wayward Pines

Game of Thrones – taip taip, aš irgi su mainstream‘u. Nesu mačiusi kito serialo, su tiek ir taip stipriai išvystytų personažų, vietovių, istorijų. Pirmi sezonai daugumai atrodo stipriausi ir aš su jais sutinku – nu bet vis tiek šis serialas ir gražus, ir intriguojantis, ir nenuspėjamas.

Game of Thrones
Game of Thrones

The Americans  – serialas apie sovietų šnipų porą, gyvenančią JAV šaltojo karo metais. Jei šnipai jums asocijuojasi su Džeimsu Bondu – tai čia visai kitokia istorija. Pamatysit, žinoma, ir kaip vykdomos pavojingos užduotys, kaip viskas organizuojama, bet šiaip šis serialas labiau apie psichologinę pusę: kokia slaptojo agento kasdienybė, ką jis išgyvena, su kuo turi susitaikyti ir ką prarasti. Viena vertus tai dviejų priešiškų valstybių karas, tačiau į jį nuolat įsivelia ir kitos šalys, o sprendžiant konfliktą kartais padedama kažkam ne todėl, kad iš tiesų palaikoma jo pozicija, bet siekiant pakenkti pagrindiniam savo priešininkui. Kaip tame posakyje: „mano priešo priešas – mano draugas.

The Americans
The Americans

Elementary. Nors abu serialai apie Šerloką Holmsą geri ir sunkiai palyginami, rinkčiausi šį. Man artimesnis šis Šerlokas, ši Watson ir šie juokeliai. Skaityti toliau: Mėgstamiausių serialų dešimtukas

The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę

Iškart prisipažinsiu, kad nesu užkietėjusi geimerė. Pažaisdavau, bet niekas neįtraukdavo ilgesniam laikui – kaip užeidavo, taip ir praeidavo. Bet kartais vis dėlto pasiilgstu kokio smagaus žaidimo. Tiesa, kadangi mano darbas yra praktiškai vien prie kompiuterio, dar ir po darbo sėdėti prie jo ne visada norisi, tad nusprendžiau įsigyti žaidimų konsolę. Dėl šito irgi teko padvejoti, nes ar tikrai man to reikia, ir aš juk ne tokia jau ir geimerė, ir galų gale – kokią konsolę pirkti, jei jau pirkti?

The Last of Us
The Last of Us

Laimėjo Sony PlayStation 3 – tiesiog dėl to, kad būtent PS skirta dauguma žaidimų, kurie mane domino. Naujausio nepirkau, nes įtariau, kad gali nutikt ir taip, kad po mėnesio naujas žaislas tiesiog atsibos. Na, kol kas neatsibodo 😀 Smagu kartais vakare susėsti dviese ar su didesne kompanija ant sofos ir besišnekučiuojant kažką pažaisti.

Bet užteks apie sofas ir konsoles, norėjau papasakoti apie patį geriausią mano kada nors žaistą žaidimą – The Last of Us. Anot wikipedios tai yra  third person action-adventure survival horror geimas. Veiksmas vyksta postapokaliptiniame pasaulyje – veikėjai keliauja per apgriuvusius, apleistus miestus ir priemiesčius ir turi nuolat galvoti ne tik apie ginklus, šaudmenis ir kitus resursus, bet ir saugotis įvairių priešų. O priešų čia tikrai netrūksta – pradedant įvairių stadijų infekuotaisiais, arba paprasčiau tariant – zombiais, ir baigiant plėšikų grupuotėm ar kitais nedraugiškais žmonėmis. Skaityti toliau: The Last of Us: išgyvenau epišką zombių apokalipsę