Buvau Paryžiuje!

Atsipalaidavę paryžiečiai

Paryžiuje žmonės kitokie. Eidami gatve jie švilpauja, suvenyrų krautuvėlės pardavėjas ima dainuoti, per radiją išgirdęs mėgstamą gabalą, jie nepykdami ir be keiksmų apeina užsižiopsojusį ir ant kelio sustojusį turistą. Prie kavinių lauko staliukų, stovinčių taip arti gatvės, kad galima ištiesus ranką pasilabinti su pravažiuojančio automobilio vairuotoju – sėdi ne tik jaunimo kompanijos, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Kas po vieną, kas poromis, su taure vyno ar stikliuku stipresnio gėrimo – toks jų vakaro ritualas. Ir tęsiasi jis kiekvieną naktį iki pirmos ar antros – kol užsidaro kavinės, tada klegesys gatvėj aprimsta. Jei šalia nėra naktinio klubo, žinoma. 😀

Naktinis Paryžius
Naktinis Paryžius

Tvarka mieste

Jau pirmą dieną pastebėjom, kad Paryžiaus kvapas kitoks. Tiesą sakant, jei nesi Eliziejaus laukuose, ar kokioje kitoje prabangioje miesto vietoje – tas kvapas nėra malonus. Nors šiukšliadėžių Paryžiuje netrūksta – gatvės šiukšlinos, ne melas yra ir faktas apie šunų krūveles vidury šaligatvio – žiūrėkit po kojomis! Prancūzai myli šunis, matėm jų daug, bet nesivargina surinkti to, ką augintinis paliko pritūpęs. Daug įtartinų balų, net prie pat Luvro – jei tik yra koks užkaboris, ten garantuotai kas nors atliks savo reikalus.

Transportas

Iš pirmo žvilgsnio eismas Paryžiaus gatvėse atrodo chaotiškas: čia zuja ne tik automobiliai ir autobusai, bet ir begalė motorolerių, motociklų ir dviračių. Tiesa sakant, dviem ratais važiuojančių čia daugiau, nei keturiais. Motoroleriai ir motociklai manevruoja drąsiai, kartais net pavojingai, bet automobilių vairuotojai juos saugo – mato ir praleidžia. Skaityti toliau: Buvau Paryžiuje!

Ryga – jėga!

Neįtikėtina, kiek įspūdžių galima parsivežti iš trumputės pusantros dienos kelionės… Ir vis dėlto – parsivežiau, gerokai daugiau, nei įmanoma sutalpinti į vieną blogo įrašą.

Ryga turi didelį spalvingą senamiestį, mėlyną Dauguvos upę ir jaukų žalią parką, skiriantį seną miestą nuo naujojo. Sakydama, kad jų senamiestis spalvingas, nei kiek neperdedu – toks jis, visomis prasmėmis – ir kalbant apie architektūros stilius, ir apie spalvas. Štai ryškiai rožinis namas, o ten – vaikiškai melsvas, besiglaudžiantis prie žalio. Užsilipus į Šv. Petro bažnyčios bokšto aukštybes miestas atrodo žaislinis – tokie tie linksmai spalvoti namukai maži ir mieli.

Žaislinė Ryga.
Žaislinė Ryga.

Vaikštinėdami vingiuotomis gatvelėmis džiaugėmės dar vienu dalyku – daugybe skverų, bei mažučių parkelių – jų begalė, kone kas kvartalą. Vienuose įsikūrusios lauko kavinukės, kituose groja gatvės muzikantai, vienur gali prisėsti ant suolelio po senu žaliu ąžuolu, kitur vyrauja trinkelės ir plytelės – pailsėti tikrai yra kur – tik rinkis. Skaityti toliau: Ryga – jėga!

Mieste atsibodo, išsikraustau į gamtą

Ar daug kartų teko kraustytis? Man – nemažai. Ir dabar išsikraustau – žiemosim sode, vasarai grįšim atgal į miestą. Ir žinot, gal ir keista, bet man tai ima patikti.

Kraustymosi bardakėlis
Kraustymosi bardakėlis. Tik maža dalis visko, žinoma.

Kaip gali patikti kraustytis, paklausit? Juk tiek betvarkės, rūšiavimo, nešiojimo, dėliojimo…  Skaityti toliau: Mieste atsibodo, išsikraustau į gamtą

Žaidimai atostogoms: Molkky ir Petankė

Hey hey! Linkėjimai nuo jūros! Grįžau po savaitės atostogų prie ošiančios pakrantės, ir, nors oras pernelyg nelepino – pasimaudžiusi, šiek tiek įdegusi ir puikios nuotaikos. Radau akmenukų su skylutėmis, tad dabar būsiu dar laimingesnė, Geocaching lobį Latvijos pasienyje, beveik perskaičiau garsaus suomių mokslo žurnalisto knygą, kurią pabaigusi būtinai aprašysiu, bei išbandžiau du smagius lauko žaidimus, tinkančius ir vaikams, ir suaugusiems ar mišrioms kompanijoms, apie kuriuos papasakosiu šiek tiek plačiau.

lauko zaidimai
Lauko žaidimai

Pirmasis žaidimas – suomių Molkky (Mölkky). Žaidžiama nuo 1 iki 12 sunumeruotais mediniais “kėgliais”, kuriuos reikia numušti panašaus ilgio ir storio, taip pat mediniu pagaliuku, mėtant iš trijų – keturių metrų atstumo. Žaidimo pradžioje kėgliai turi būti išrikiuoti taip, kaip matoma nuotraukoje, o vėliau – kaskart kažką numušus, jis pastatomas toje vietoje, kurioje nugriuvus buvo smaigalys (taigi kėgliai po truputį “išsibarsto” platesniu atstumu). Jei nugriaunamas vienas kėglis – gaunama tiek taškų, kokiu skaičiumi jis buvo pažymėtas, jei keli – tiek taškų, kiek kėglių nugriuvo (jų numeriai nebesvarbūs). Reikia surinkti lygiai 50 taškų – jei taškų skaičius viršijamas – rezultatas sumažinamas iki 25. Skaityti toliau: Žaidimai atostogoms: Molkky ir Petankė

O iš tiesų lietuviai – nuostabūs, šilti ir draugiški.

Susimąsčiau, kad ko gero šiam tinklaraščiui reikalinga nauja skiltis: “padėkos” 🙂  Tiek fainų žmonių sutinku pastaruoju metu, kad frazės, pašiepiančios lietuvių nedraugiškumą man kelia šypseną – lietuviai atvirkščiai – nuostabūs, draugiški, šilti, lengvai bendraujantys žmonės! Norit pasiginčyti? 🙂

Paracordo apyrankė
Paracordo apyrankė

Tęsiant apie padėkas – norėčiau dar kartą padėkoti Justui iš bushcraft.lt, tinklaraščio apie išgyvenimą, kuris  nupynė mano rankai tinkančią paracordo apyrankę, apie kurią kažkada jau rašiau, ir kuria labai džiaugiuosi. Dabar kas benutiktų – turėsiu apie tris metrus stiprios virvės, išlaikančios ~250 kg, arba iki septynių kartų ilgesnės, ir atitinkamai silpnesnės virvės. 🙂 Be to apyrankė ir puikus aksesuaras. Skaityti toliau: O iš tiesų lietuviai – nuostabūs, šilti ir draugiški.

Kaip aš su google mail’u susipykau

Na ir sekasi… Užblokavau savo el. paštą. Pasidalinsiu, skaniai pasijuokit iš manęs, ir neprisidirbkit taip pat. 🙂

O buvo taip… Sumaniau užsiregistruot Youtube, o ten, kaip žinia, yra galimybė prisijungti per gmail’o paskyrą. Antrame registracijos žingsnyje manęs paprašė įvesti savo gimimo datą, pabandžiau praslyst nesuvedusi – nepavyko, tad suvedžiau bet ką (maždaug – kam čia įdomu kiek man metų). Tadam!

gmail
Užblokuotas gmail paštas

Ir viskas. Nebuvo ten nei captcha, nei kokio ypatingo patvirtinimo, perklausimo (ar tu tikrai gimei tais metais?), aišku nebuvo ir raudonai parašyta (tu turėtum būti ne mažiau kaip 18 metų, kitaip būsi užblokuotas). 😀 Pamaniau – taigi net katė netyčia gali paspaust tuos kelis klavišus, ir viskas – elektroninis paštas užblokuotas… Arba mažas vaikas… Gaila, kad negaliu pasakyt, jog man būtent taip ir nutiko – prisidirbau pati, kad ir kaip apmaudu ir gėda…

O dabar smagioji dalis – savo accountą galiu susigrąžinti. Egzistuoja net trys būdai, kaip tai padaryti: pervesti 0,30$ iš savo kreditinės kortelės googlui, nusiųsti savo asmens dokumento kopiją faksu, arba nusiųsti savo dokumento kopiją paštu. Ką, norėtumėt galimybės nusiųsti dokumento kopiją elektroniniu paštu? Apsieisit. Nes daugiau pašto dėžučių, išskyrųs gmail’o (kurią ką tik užblokavom) vargu ar turit, gyvendami šiais gūdžiais laikais. Doh!

Kadangi nei fakso, nei kreditinės kortelės šiuo metu neturiu – teks kulniuot į paštą. Gal žinot kiek laiko registruotas laiškas keliaus iš Lietuvos į Ameriką? 😀