Geocaching arba – vaikystės svajonės pildosi

Kas vaikystėj, prisižiūrėjęs filmų apie piratus, nesvajojo rasti lobį? Pamenu, mažė būdama, sodyboj buvau išraususi visai nemenką duobę, ieškodama aukso, žinoma radau tik įvairaus dydžio ir svorio akmenų. 😀

O dabar mano nerealizuotos vaikystės svajonės pildosi – vieną lobį jau radau, ir planuoju rasti dar daugiau! Jei daug keliaujat, ar mėgstat ilgus pasivaikščiojimus su draugais – gali būti kad jau esat girdėję apie šią pramogą, vadinamą Geocaching, jei ne – siūlau paskaityt blogerio Andrejaus straipsnį apie tai.

geocaching
Geocaching. Lobiai Vilniuje

Kai kurie žmonės rengiasi į ištisas lobių medžioklės keliones, aš kol kas grandiozinių žygių neplanuoju, bet kur nors važiuodama užmesiu akį, ar netoliese nėra kokio lobiuko – smagi atrakcija, paįvairinsianti mano keliones. Juk jau vasara! Tiesa, vieno iš dviejų lobių, kurių ieškojau, neradau… Gal patirties pritrūko. 🙂 Bet radusi antrąjį džiaugiausi kaip mažė per Kalėdas! 😀 Šitokio džiaugsmo visiems ir linkiu!

Originali tvora

Šiandien Vilniuje mačiau ypatingai unikalią tvorą. Aptvertas medinis namas su kiemu, netoli Ozo/Kalvarijų sankryžos. Pradžioje nesupratau kas per segmentai sudaro tą tvorą – pasirodo tai – automobilių kapotų dangčiai.

Įdomu, ar namo savininkas dirba autolaužyne a.k.a. šrote, arba kaip aš sakau „šprote“, ar šiaip randa daug kapotų dangčių?

Gaila, kol supratau kas tai per dyvas – nespėjau nufotografuoti (važiavau automobiliu keleivio vietoj – užsidegė žalias šviesoforo signalas ir nurūkom su išsižiojusia manim)…