Turbūt neatsiras dar negirdėjusio apie blogerių savireklamos savaitę, o aš galbūt būsiu paskutinė prisijungusi, mat šiandien – paskutinė savaitės diena. Na nebent akcija nors ir vadinasi savaitė – tęsis dvi savaites ar dar ilgiau 🙂
Banali nuotrauka, kurią padariau šitam įrašui, nes nieko geresnio nesugalvojau.
Šį reikalą pradėjo ponas Rokiškis ir ačiū jam už tai – bus proga atgaivinti pastaruoju metu retai rašomą tinklaraštį. O dar ačiū Adomui, kuris mane paminėjo labai smagiai: grafinė dizainerė, gitaristė, geekė 😀 Ypatingai džiugu būti pavadintai gitariste – ir taip riesta mano nosis riečiasi dar labiau 🙂
Turbūt daugelis blogerių jau buvo paminėti, kai kurie daugybę kartų, bet aš tikiuosi paminėti ir keletą retesnių. Iš tiesų mano skaitymo įpročiai pastaruoju metu pasikeitė, mat daug seniau mėgtų blogų dabar rašomi retai, o kai kuriuose domina ne visos temos, tad aš ne tai, kad nuolat seku tuos pačius tinklaraščius, o stebiu šaunųjį Poko.lt (kuris stebi visus blogus kiek tik randa) ir skaitau tai, kas sudomina. Bet žinoma, vis tiek turiu kažkiek mėgstamiausių blogų. Skaityti toliau: Vis dar blogerių savireklamos savaitė
Tam-tara-ram! Laimės Kūdikis jau ne visai kūdikis, mat ką tik sulaukė ketverių! Valiooo!
Nežinau ar pastebėjot, bet kažkaip taip išeina, kad blog’ą jau antri metai rašau daug rečiau, nei pirmus du metus. Gal ir ne įrašų kiekyje esmė, bet norėtųsi parašyti šiek tiek dažniau. Sąžinė graužia. 😀 Pasistengsiu šiemet pasitaisyti – o jūs galit priminti, jeigu vėl niekšiškai aptingsiu 😀
R2D2 sutiko kitą simpatišką asmenybę. Iliustracija visiškai ne į temą – jei pasiilgot mano papaišymų.
Kita vertus, turbūt nenuostabu, kad tik pradėjusi rašyti kepiau įrašus vieną po kito, o vėliau šiek tiek aprimau, matyt daugeliui taip būna – pradinis entuziazmas, gal net ir per daug tų straipsnių, tikrai ne visi aktualūs (tiksliau pasakius – kai kurie visiškos nesąmonės :D), bet gi reikia viską patirti ir išsieksperimentuoti, kol susiformuoji kaip bloger‘is – randi savo temas, ribas, stilių. Nesakau, kad aš galutinai susiformavau, bet gal truputį ūgtelėjau? 🙂 Skaityti toliau: Tam-tara-ram! 4 metai!
Šiuo metu Courseroje mokausi Programming for Everybody (Python). Kodėl? Nusprendžiau šiek tiek susipažinti su programavimu, kad geriau suprasčiau kas ir kaip ten vyksta, kad paprasčiau susikalbėčiau su programuotojais ir tiesiog – iš smalsumo. Pabandyt kažką naujo ir visai kitokio. Kursui reikėjo parašyti nedidelį esė, kurio tema – tokia pati kaip šio įrašo pavadinimo, o pats šis įrašas bus tiesiog truputį labiau išvystytas (tikiuosi) minėtas esė.
SIMS‘ai ir įgūdžiai
Žinot video žaidimą The SIMS? Tai štai, aš kartais jaučiuosi visai kaip vienas tų SIMS‘ų – mano gyvenimas susideda iš būtinų poreikių tenkinimo (valgis, miegas, higiena), darbo, laisvalaikio (socialinis gyvenimas, draugai, hobiai). Kiekvienai sričiai yra skirtas stulpelis, rodantis kiek esi alkanas, išsimiegojęs ir t.t. Mes patys nusistatom kiek laiko skirsim kam konkrečiai, pavyzdžiui, galima maitintis vien greit paruošiamu maistu ir neskirti laiko draugams bei giminėms, bet visą tą laiką skirti vieno pomėgio tobulinimui (taip Susan Cainknygoje apie intravertus rašo apie Steve Wozniak‘o gyvenimą, kai jis kūrė kompiuterį Apple I. Po darbo greit suvalgydavo makaronų ir – toliau dirbt).
The SIMS. Gitaristas su įgūdžio progreso stulpeliu virš galvos.
Toks SIMS‘as nuolat bus pusiau alkanas, socialiai nelabai patenkintas (ypač, jei jis ekstravertas, kaip aš) ir pavargęs, bet greitai išsiugdys konkretų įgūdį ir aplenks toje vietoje savo kolegą, kuris po darbo dar ir pasigamina skanaus maisto, ir pabendrauja su draugais bei antra puse. O dažniausiai juk ir pomėgių turime ne po vieną. Na ir, pripažinkime, negalime visiškai nustot miegot, praustis ar valgyt tik bomžsriubes, nes priešingai nei žaidime – greičiausiai labai greit susigadinsime sveikatą. Arba tiesiog prarasime bet kokią motyvaciją, nes būsime klaikiai nelaimingi ir nusikalę.
Grįžtam prie programavimo temos. Nenoriu nukrypti į stereotipus, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugelis profesionalių programerių (beje – programerių ar programuotojų? Man gražiau skamba programeris) nuo vaikystės veikė kažką, kas bent truputį į tą pusę. Ar ne? Nes man buvo taip – dabar aš grafikos dizainerė, o vaikystėj labai mėgau piešti. Piešimas nėra visiškai tas pats, kas grafinis dizainas, bet tai, kad labai daug piešiau man neabejotinai padėjo. Mano bičiuliai programeriai paauglystėj domėjosi kompais, juos perinstaliuodavo, išbandydavo skirtingas OS, vėliau pradėjo kažką ir paprogramuot, paleist kokį nedidelį puslapį, ftp ar dar kažką. Visa tai irgi nėra tas pats, kas programavimas, bet tai ugdo platesnį suvokimą, tam tikro pobūdžio mąstymą.
Tai štai, dabar situacija yra tokia, kad aš turiu išvystytą vieną įgūdį (grafinis dizainas), ir praktiškai nulinį – kitą (programavimas). Nesakau kad visai nulinį, nes ei – aš juk irgi dirbu su kompiuteriu, ir manau kad esu šiek tiek aukštėliau už visišką noob‘ą. Bet mąstyt kaip programeris dar nesugebu nei iš tolo. 😀 Skaityti toliau: Kodėl man sunku išmokti programuoti
Baisiai ilgai nerašiau nieko blog‘ui, galvojau – parašysiu smagų straipsnį apie kanarėles. Išėjo kažkoks tutorial‘as, kaip jas auginti. 😀 Tai žodžiu, pirma keletas trumpų faktų apie mano augintinius, o tada – minėta informacija, kuri gal būt bus aktuali tiems, kurie galvoja apie naują – sparnuotą – draugą. Kaip žinia, auginu dvi kanarėles – Feniksą ir Snaigę, susipažinkite. 🙂
Labadiena, aš Feniksas
Feniksas choleriškesnis už Snaigę – jis nuolat pykstasi su savo atspindžiu veidrodyje, Snaige, ar tiesiog be priežasties.
Pykdamasis su savimi veidrodyje Feniksas elgiasi kaip kolibris – plakdamas sparnais kybo ore priešais veidrodį ir piktai keikia savo atspindį. Ir dar kaukštelna jam snapu.
Feniksas generuoja nežmoniškus decibelus – jo giesmės melodingos, bet tokios skardžios, kad būdamas šalia jauti savo ausų būgnelius.
Mėgstamiausia Fenikso muzika – rokas, gitara gyvai, o mėgstamiausia daina – Marijono Mikutavičiaus „Krepšinio himnas“.
Tačiau jis taip pat mielai pritaria fenui, arbatinukui, dulkių siurbliui, dušui ir kone bet kokiam kitam triukšmui.
Vėl prisirinko smagių, įdomių ir keistų paieškų, atvedusių skaitytojus į mano blog’ą rinkinėlis, tad rašau naują klausimai – atsakymai straipsnelį. Pirmajį galite perskaityti čia.
Kaip šypsotis? Labai paprasta, geriausia praktikuotis prieš veidrodį – reikia ištempti lūpų kampučius kiek galima plačiau į skirtingus šonus. Iki ausų! 🙂
Alus dešimt mėnesių kūdikiui. Negalima! Gerokai per jaunas 🙂
Ar Martynas bus laimingas? Tiksliai atsakyti negaliu, bet esu optimistė 🙂
Kaip šypsotis. Žmonės šypsosi ir akimis.
Ar poliglotai mokosi gramatikos? Štai galėtų į šį klausimą atsakyti koks poliglotas, nes ir man įdomu. Kad ir kaip jie mokosi – faktas, kad daro tai daug geriau, nei aš 🙂
Aš turiu ką apsirengti. Ar esi mergina? Jei taip – ko gero būsi pirmoji. Gal pasidalintum savo paslaptimi – kaip tau pavyko? 😀
Dantis bijo vilko. Tokios situacijos dar neteko girdėti. Žinau, kad būna – dantys bijo šalčio, karščio ar saldaus – tada juos gelia, bet kad bijotų vilko… Siūlau pasikonsultuoti su odontologu, gal jis žinos kaip spręsti šią problemą.
Kokios rūšies arbata tau labiausiai patinka? Sudėtingas klausimas 🙂 Nuo nuotaikos priklauso, viena mėgstamiausių – Twinings Earl Grey. Bet mėgstu ir žalią, o žemuoginė iš Marks & Spencer – fantastinė. Skaityti toliau: Apie Martyną, ežius, poliglotus ir šypsojimąsi
Jei kas pastebėjot – pastaruoju metu rašau retokai, o jei įdomu kodėl – todėl, kad įnikau į Courseros kursus. Šiuo metu laisvalaikį leidžiu štai taip:
Gitara ir aš
Prasidėjo paskutinė „Introduction to Guitar“ – Berklio muzikos koledžo organizuojamo kurso savaitė. Jau ne kartą ir ne du norėjau tėkšt gitarą į grindis, bet ji vis dar sveika, o aš – nors ir labai pamažu, pramokstu muzikos teorijos ir grojimo. 🙂 Ir užsiauginau ant pirštų kaliauses (angl. callouses), todėl galiu groti ir pusę dienos, jei reikia (o kartais reikia, nes namų darbai būna man sunkiai įkandami). Ir čia, žinokit, ne juokas – pradžioj jau po dvidešimties minučių pirštus siaubingai skauda, o laiku nesustojus vietoj kaliausių gali išdygt pūslės! Skaičiau, jog tas pirštų skausmas yra viena dažnesnių priežasčių dėl ko naujokai meta gitarą. Na, gerai, tiesą sakant, juokinga 😀 Skaityti toliau: Jau trys! Tam-tara-ram!
