Mama, Mamyte, Mam – tu nuostabi!

Ar pasveikinot savo Mamą per Motinos dieną? Aš pasveikinau. Bet žinot, kad ir kiek meilės įdedu į dovaną – vis tiek atrodo kad dovanoju per mažai… Ir net nesugebu žodžiais išreikšti to, kokia dėkinga esu Jai.

Už tai kad nešiodavo ir sūpuodavo mane valandų valandas, visai mažytę, kai prabusdavau dėl to kad kažką suskausdavo, ar kažką susapnuodavau…

Skaitydavo man pasakas, niūnuodavo daineles, kartu su manimi piešdavo, karpydavo…

Vesdavosi mane į nuostabius ilgus pasivaikščiojimus, nepraeidavom neapžiūrėjusios nei vienos sraigės: “ar matai kokie ragiukai? Ten jos akytės”. Prisimenu kaip džiaugdavausi, pamačiusi dar vieną sraigę, ir kaip stengdavausi prie jos prieiti atsargiai, kad neišgąsdinčiau, ir ji nepaslėptų savo “ragiukų” 🙂 Rudenį parsinešdavau pilną krepšelį kaštonų, gilių ir spalvotų lapų, kurie virsdavo žmogeliukais, koliažais ir kitokiom keistenybėm. Vasarą – namus papuošdavo milžiniška spalvotai žydinčių piktžolių puokštė. 😀 Žiemą lipdydavom senius besmegenius, mane vežiodavo rogutėmis, ir leisdavo dūkti sniege kol vos pastovėdavau ant kojų. Skaityti toliau: Mama, Mamyte, Mam – tu nuostabi!

Mano savaitė, darbeliai ir rekomenduojama knyga

Kurį laiką neparašiau nei vieno naujo įrašo, tad skubu pasitaisyti. 🙂 Pastaruoju metu buvau užsiėmusi įvairiais darbais, darbeliais,  pavasarišku šurmuliavimu, nuveikiau ir šį tą nekasdieniško – pavyzdžiui sesės vardadieniui išpaišiau akriliniais dažais medinę dėžutę, ją nulakavau, pridėjau siurprizų ir padovanojau. Pripiešiau spalvotų “baubukų” – vienaakių, raguotų, ilgaausių monstriukų.

baubukas
Baubukas. Dėžutės fragmentas.

O dar norėčiau papasakoti apie knygą, kurią šiuo metu skaitau, ir apskritai apie temą, kuri kai kam gal pasirodys juokinga, o kitiems – įdomi. Skaityti toliau: Mano savaitė, darbeliai ir rekomenduojama knyga

Susitiko du ekstravertai ir…

…kaip visada turi daug daug visko papasakoti. Ir nei vienas nenori būti “pertrauktas”. Todėl ir kito stengiasi “nepertraukti”. Taigi:

a) bent vienas iš dviejų ekstravertų nepapasakos visko, kas šauna į galvą (o šauna visko daaaaug);

b) abu išmoks kalbėti super greitakalbe. Na, nes kvėpuoti visgi reikia abiems ekstravertams, reikia tik susiderinti kad tai vyktų ne tuo pačiu metu.

Taip, šiandien penktadienis, mano puiki nuotaika, vadinama “nenustyga”, ir aš ekstravertas, tik dabar greitakalbe ne kalbu, o rašau. Šaunaus visiems penktadienio vakaro, ekstravertai ir introvertai intravertai!

Apie seses ir brolius. Kai jau nebesipešam dėl žaislų.

Mudvi kartu užaugom, dalinomės žaislais, saldainiais, kambariu. Užaugom skirtingos, bet ir panašios. Kalbam kone vienodais balsais, ta pačia maniera, frazėmis, mūsų ūgiai beveik vienodi, nosys riestos, veidukai panašūs… Skolinamės viena kitos drabužius ar batus, o kartais susitariam susitikti mieste, ir apsirengiam vienodai. Netyčia. Nes mes sesės.

Sesės
Sesės

Kažkada, kai dar buvom mažos, mano draugė išgirdo, kaip mažoji kreipiasi į mane: “sese”, ir pasakė: “dar kokie metai, ir ji tavęs taip nebevadins, šauks vardu”. Tada labai pasipiktinau, ir pamaniau, kad mažai sesutei visada norėčiau būti sesė. Vardu tegul kreipiasi visas likęs pasaulis. Ir žinote ką? Mudvi jau užaugom, bet aš vis dar – sesė. Ir man dėl to taip gera ir šilta širdyje… Skaityti toliau: Apie seses ir brolius. Kai jau nebesipešam dėl žaislų.

Oranžinis megztinis

Neseniai teko susitikti su visiškai nepažįstamu žmogumi – pardaviau savo iPod’ą. Susitarėme susitikti kavinėje, atvykusi parašiau sms, patenkinta, kad mane bus nesunku pažinti tarp pietaujančių žmonių – padės oranžinis megztinis!

SMS
SMS

Praėjus sekundėlei man toptelėjo: “O ką, jei žmogus daltonikas?”. Būtų baisiai nepatogu…

Aišku vaikinukas nebuvo daltonikas, tačiau grįžusi paskaičiau, kad daltonizmas pasitaiko ne taip jau retai (iki dešimties procentų vyrų gali būti vienos ar kitos rūšies daltonikai).

Kitą kartą dėl viso pikto apsirengsiu ką nors dryžuoto…