Popierinis Viktoras

Kažkurią dieną bičiuliai Darius ir NePo rado internetuose JAV Prezidento Obamos popierinės figūrėlės maketą ir pajuokavo, kad reiktų tokių lietuviškų. Ir taip gimė Viktoras, kurį gali atsispausdinti ir išsilankstyti kiekvienas. 🙂

Štai tokį Viktorą galite pasigaminti ir patys
Štai tokį Viktorą galite pasigaminti ir patys

nepolitikuoju ir nieko nenoriu įžeisti – tai tiesiog kūrybinė saviraiška, juokutis, karikatūra.

Spauskite žemiau esančią nuorodą, norėdami atsisiųsti Viktoro brėžinius:

viktoras.pdf

O jei norite ir kitų žymių žmonių, politikų figūrėlių – komentaruose galite rašyti kokio pageidaujate, kas žino, gal kurį savaitgalį vėl turėsiu šiek tiek laisvo laiko ir gims daugiau personažų. 🙂

Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką

Rugsėjo pradžioj internetuose aptikau smagų žaidimą – foto iššūkį, kuriame dalyvauja daugybė žmonių iš visų pasaulio kampelių. Kiekvienai mėnesio dienai yra duota tema, taigi kasdien reikia sugalvoti ir padaryti po vieną fotografiją. Nenorėjau skubėti apie tai rašyti, kol nebuvau tikra, kad nemesiu užsiėmimo po savaitės ar kelių, bet štai jau tuoj spalio vidurys, o man dar neatsibodo.

Keli mano foto iššūkio kadrai
Keli mano foto iššūkio kadrai

Žaidimas žavus tuo, kad kiekvieną dieną turiu nediduką kūrybinį iššūkį. Tai skatina dairytis, stebėti aplinką, ieškoti tinkamos idėjos. Savo nuotraukomis dalinuosi Twitteryje, ir man vos pradėjus prisijungė vienas bičiulis, o nuo spalio – dar keli. Dabar nuolat laukiam vieni kitų fotografijų, jas aptarinėjam, giriam, kritikuojam, juokiamės iš šmaikščiausių kadrų. Geriausiai įvertinti iš mano fotografijų – Rock’n Roll kiaušiniai 🙂 Skaityti toliau: Žaidimas mėgstantiems fotografuoti – kasdien po nuotrauką

Jodi Picoult “Namų taisyklės” – apie kitokias taisykles

Jodi Picoult „Namų taisyklės“. Pirmą kartą perskaičiusi knygos pavadinimą galėjau pagalvoti apie įvairiausias namų taisyklių variacijas, išskyrus tą, kuri yra teisinga. Tai romanas apie Aspergerio sindromą turintį aštuoniolikmetį Džeikobą, jo šeimą, pasaulį, suvokimą, bendravimo problemas ir galiausiai – painią žmogžudystės bylą.

Jodi Picoult – Namų taisyklės
Jodi Picoult – Namų taisyklės

Knygos skyriuose veiksmas aprašomas vis iš kito herojaus perspektyvos – tai padeda įsijausti į visų, o ne kurio vieno personažo jausmus, mintis ir išgyvenimus. Kaip skirtingai tą patį dalyką išgyvena šeimos nariai, kokios nevienodos mintys sukasi jų galvose… Skaityti toliau: Jodi Picoult “Namų taisyklės” – apie kitokias taisykles

Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!

Mėgstu skaityti. Skaitau daug ir įvairios literatūros, kartais knygas graužte graužiu, tad pasitaiko, jog namie nebėra nieko, ko dar neskaičiau arba kas mane domina. Tuomet kulniuodavau į knygyną, kur beveik visada nusipirkdavau mažiau, nei norėtųsi, mat knygos nėra pigios. Be to, nevisos knygos yra tokios, kurias būtinai norisi turėti, kai kurias užtenka perskaityti vieną kartą.

Žalioji bibliotekos kortelė
Žalioji bibliotekos kortelė

Tad ėmiau ir nužygiavau bibliotekon, kurioje nesilankiau jau senokai – kažkaip atpratau, ar poreikio nebuvo, ar tingėjau. O pasirodo – biblioteka patogesnė, nei bet kada – viskas kompiuterizuota, gavau plastikinę kortelę, kuri tinka daugelyje Vilniaus bibliotekų, internetu galiu rezervuoti knygą, kuri šiuo metu skaitoma arba užsisakyti bibliotekoj esančią knygą, kad ją man surastų ir atėjus nebereiktų ieškoti. Atsilaisvinus rezervuotoms knygoms gaunu elektroninį laišką, o sykį dar ir SMS žinutę (nesu tikra, kodėl šią gavau tik vienąsyk – gal nuo bibliotekininkės priklauso). Skaityti toliau: Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!

Ryga – jėga!

Neįtikėtina, kiek įspūdžių galima parsivežti iš trumputės pusantros dienos kelionės… Ir vis dėlto – parsivežiau, gerokai daugiau, nei įmanoma sutalpinti į vieną blogo įrašą.

Ryga turi didelį spalvingą senamiestį, mėlyną Dauguvos upę ir jaukų žalią parką, skiriantį seną miestą nuo naujojo. Sakydama, kad jų senamiestis spalvingas, nei kiek neperdedu – toks jis, visomis prasmėmis – ir kalbant apie architektūros stilius, ir apie spalvas. Štai ryškiai rožinis namas, o ten – vaikiškai melsvas, besiglaudžiantis prie žalio. Užsilipus į Šv. Petro bažnyčios bokšto aukštybes miestas atrodo žaislinis – tokie tie linksmai spalvoti namukai maži ir mieli.

Žaislinė Ryga.
Žaislinė Ryga.

Vaikštinėdami vingiuotomis gatvelėmis džiaugėmės dar vienu dalyku – daugybe skverų, bei mažučių parkelių – jų begalė, kone kas kvartalą. Vienuose įsikūrusios lauko kavinukės, kituose groja gatvės muzikantai, vienur gali prisėsti ant suolelio po senu žaliu ąžuolu, kitur vyrauja trinkelės ir plytelės – pailsėti tikrai yra kur – tik rinkis. Skaityti toliau: Ryga – jėga!

Žemės valanda 2012

Šiandien 20:30 Žemės valanda – pasaulinė iniciatyva, kviečianti išjungti šviesas vienai valandai, ir susimąstyti apie planetos ateitį. Kaip ir praėjusiais metais, ketinu prisijungti. Be to, džiaugdamasi galiu pranešti, jog pernai duotų pažadų laikiausi – rūšiavau šiukšles, maisto produktus iš parduotuvės dažniausiai parsinešdavau kuprinėje, o ne polietileniniuose maišeliuose, išjungdavau nenaudojamus elektros prietaisus, nešiukšlinau. 🙂 Gal tik dviračiu važinėjau per mažai, tikiuosi pasitaisyti šiais metais.

Sudėtingiausia, gyvenant Vilniuje, rūšiuoti aliuminio skardines. Suomijoje kone kiekviename prekybos centre stovi aparatas, superkantis skardines, o pas mus superka kilogramais (ar įsivaizduojate kaip atrodo kilogramas tuščių aliuminio skardinių?), ir nors turim neblogą prietaisą, sumažinantį jas, vis tiek ilgimės supirkimo aparatų, į kuriuos galima būtų kaskart einant apsipirkti nunešti ir sumesti tas kelias susikaupusias skardines…

Šiandien vakarą praleisime jaukiai sėdėdami žvakių šviesoje, kalbėdamiesi apie mūsų namus – Žemę. O tu ar prisijungsi? 🙂