Kategorijos - Plepalai - Archyvas - Page 5 of 10

Eksperimentas – kaip man sekėsi medžiot nuolaidą monitoriui

Ar dažnai perkate kompiuterinę techniką? O kaip nusprendžiate kur pirksite? Neseniai, prireikus naujo monitoriaus susidūriau su dilema – daugybė elektronikos prekių parduotuvių siūlo norimą prekę, tačiau su nemažu kainos svyravimu (~840-930 Lt). Tad sugalvojau atlikti šiokį tokį eksperimentą – pasiderėti su keliais pardavėjais. Apie tai ir papasakosiu.

Gurkštelkim šiltos kakavos ir pabendraukim su vadybininkais

Pirmiausia ieškantiems pasirinktos prekės siūlau palyginti skirtingų pardavėjų kainas, tam puikiai tinka ši svetainė – tereikia suvesti prekės pavadinimą, ir prašom – rinkitės. Aš iš gauto sąrašiuko kelis atmečiau – vienas buvo prekes išpardavęs ir artimiausiu metu neketino užsakyti, kitas šiaip negirdėtas, nesukėlė pasitikėjimo. Atsirinkau tris, kurių kainos buvo panašios, ir išsiunčiau jiems užklausas: „Domina Jūsų parduodama prekė X. Dairausi priimtiniausio pasiūlymo. Gal padarytumėte nuolaidą? Galėčiau atvykti parduotuvėn, atsiskaityti vietoje grynaisiais.“ Skaityti toliau: Eksperimentas – kaip man sekėsi medžiot nuolaidą monitoriui

Angry birds – malonus užpuolimas

Gal pastebėjot, gal ir ne – pastaruoju metu blogerius puldinėja pikti paukščiai. Atskriejo ir į mano namus – pribarstė plunksnų, ir sakė, kad toliau skris – kur pasakysiu.

Fazer Lietuvoje pradeda prekiauti Angry Birds saldainiais, ta proga ir vyksta ši smagi akcija, kurios metu tinklaraštininkai gauna paragauti dėžę saldainių, ir laidynės principu siunčia (jau kitą dėžę) sekančiam blogeriui. Į mane laidynę paleido Darius, o siuntinuko draugiškai nekantraudami laukėm su NePosu, mat į mus buvo šauta beveik vienu metu. 🙂 Skaityti toliau: Angry birds – malonus užpuolimas

Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!

Mėgstu skaityti. Skaitau daug ir įvairios literatūros, kartais knygas graužte graužiu, tad pasitaiko, jog namie nebėra nieko, ko dar neskaičiau arba kas mane domina. Tuomet kulniuodavau į knygyną, kur beveik visada nusipirkdavau mažiau, nei norėtųsi, mat knygos nėra pigios. Be to, nevisos knygos yra tokios, kurias būtinai norisi turėti, kai kurias užtenka perskaityti vieną kartą.

Tad ėmiau ir nužygiavau bibliotekon, kurioje nesilankiau jau senokai – kažkaip atpratau, ar poreikio nebuvo, ar tingėjau. O pasirodo – biblioteka patogesnė, nei bet kada – viskas kompiuterizuota, gavau plastikinę kortelę, kuri tinka daugelyje Vilniaus bibliotekų, internetu galiu rezervuoti knygą, kuri šiuo metu skaitoma arba užsisakyti bibliotekoj esančią knygą, kad ją man surastų ir atėjus nebereiktų ieškoti. Atsilaisvinus rezervuotoms knygoms gaunu elektroninį laišką, o sykį dar ir SMS žinutę (nesu tikra, kodėl šią gavau tik vienąsyk – gal nuo bibliotekininkės priklauso). Skaityti toliau: Triskart valio Vilniaus bibliotekoms!

Gera draugauti, o ne užgauti

Žinot tą jausmą, kai jauti gėdą už kitą asmenį? Kai jautiesi nepatogiai, skruostai kaista ar net norisi skradžiai žemės prasmegti, girdint, ką kitas sako ar matant, ką daro? Tai šis jausmas yra niekis, palyginus su tuo, kurį sukėlė internete per kelias dienas virusiniu tapęs video klipas, kuriame keli septintokai tyčiojasi iš mokyklinio autobuso kontrolierės. Kaip paauglių keiksmams skambant ašaras šluostosi ši 68-erių moteris jau pamatė daugiau nei šeši milijonai žmonių. Ir man tiesiog netelpa galvoj – kodėl? Iš kur tai? Kaip jie gali?

Apie patyčias kalbama daug ir nuolatos. Turbūt nesu sutikusi žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų su jomis susidūręs: jei nesišaipė ir nestumdė paties, tai bent matė, kaip tai vyksta šalia. Mačiau ir aš, teko ir vienoj barikadų pusėj atsidurti, kai didžiausias ir stipriausias klasėj nusprendė pyktį ant manęs išlieti, ir kitoj – kai mano kompanija buvo bepradedanti šaipytis iš mažesnio, o aš susidūriau su pasirinkimu – su jais aš, ar ne. Skaityti toliau: Gera draugauti, o ne užgauti

Pilko vilko nebijau nebijau nebijau!

Kartą pradinėje mokykloje gavau „vienetą“. Tiksliau maniau, kad gavau. Prisimenu, atrodė, kad gyvenimas sugriuvo, parėjau namo ašarodama, mamai niekaip nesisekė nuraminti, kol galiausiai kartu nuėjome pas mokytoją. Paaiškėjo, jog tai ne vienetas, o „paukščiukas“ – pažymėjimas, jog ta namų darbų dalis patikrinta. Iki tol mokytoja žymėdavo „žiurkę“ – tokią perbrauktą „Z“ raidę, tad pamačiusi paukštį nežinojau kas jis, ir nusprendžiau, jog gavau vienetą. Kažkodėl aukštyn kojom įrašytą – tikrų tikriausią pirmą gyvenime neigiamą pažymį…

Ši kvaila istorija nebūtų verta nei menkiausio dėmesio, jei ne tai, ko ji gali pamokyti. Tai tiesiog pavyzdys, kaip žmogus vienu metu gali kažko paniškai bijoti, manyti, kad tai kone pasaulio pabaiga – o po to suvokti, kad situacija buvo jei ne juokinga, tai bent jau tikrai neverta tokio siaubo ir streso, kurį išgyvenom. Skaityti toliau: Pilko vilko nebijau nebijau nebijau!

Neturiu ką apsirengti. Not

Prasidėjo vasara, tad aš, kaip ir daugelis blogerių, rašysiu rečiau, nei vėsiu metų laiku. Reikia juk pasidžiaugti trumpa mūsiška vasara. 🙂 Pabėgt nuo kompo. Perskaityti krūvelę knygų. Prisivalgyt uogų, vaisių ir daržovių. Ir ledų!

Pagrindinės pastarųjų dienų aktualijos buvo susijusios su kraustymusi į miestą. Taip taip, žinau – visi normalūs žmonės vasarai kraustosi iš miesto, o mes va – atvirkščiai. Besikraustydama suvokiau, kad turiu nežmoniškai daug drabužių. Draugas turi kokius penkis, jei ne dešimt kartų mažiau. 😀 Normalu, merginoms tai būdinga, bet juokingas tas įprotis atsidarius spintą dūsauti neturiu ką apsirengti, turint tiek šmutkių. O dar juokingiau, kad jau kitą dieną po kraustymosi, vėl sakiau tą patį. Oh well, kai kurie dalykai matyt išgydomi sunkiau, nei galima pamanyti… Skaityti toliau: Neturiu ką apsirengti. Not