Neklauskit kuo dirbu – paklauskit ką mėgstu

Kuo dirbi?

Kodėl žmonės taip mėgsta naujos pažinties metu užduoti būtent šį klausimą? Jei nedalyvauju pokalbyje dėl darbo (tiesa, tokiu atveju darbdavys jau žinotų, į kokią vietą pretenduoju), ar startuolių renginyje, kur visi ieško komandos narių – kodėl tam nepažįstamam žmogui įdomu, ką aš dirbu? Ir ar tikrai jam įdomu?

Man tai visada atrodė keistas įprotis, tapęs norma. Tiesą sakant, prieš paklausdama „ką dirbi?“ sugalvočiau ne vieną klausimą, atsakymas į kurį man būtų įdomesnis ir daugiau papasakotų apie asmenybę, nei profesija. Pavyzdžiui: ką tu mėgsti; kuom užsiimi laisvalaikiu; kas tau patinka; koks tu esi; apie ką svajoji?

Visiškai išgalvota rutulinė diagrama
Visiškai išgalvota rutulinė diagrama

Pasakodamas apie savo pomėgius žmogus neabejotinai būtų nuoširdesnis ir labiau atsipalaidavęs, nei kalbėdamas apie darbą, juolab, jog ne kiekvieno svajonės šioj srity išsipildo, ir ne kiekvieno profesijos apibūdinimas skamba įdomiai. Be to – bent man tikrai įdomu, ką mėgsta veikti skirtingi žmonės. Štai, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas – sužinojusi jo profesiją nelabai bežinočiau ko paklausti – bet gal laisvalaikiu jis yra aistringas keliautojas, galintis papasakoti ne vieną linksmą nuotykį iš įspūdingų kelionių po egzotiškus kraštus, pasidalinti patyrusio keliautojo patarimais, parodyti keletą išmaniajame telefone turimų fotografijų iš paskutinės išvykos. Net nelabai svarbu ar mano ir pašnekovo pomėgiai sutaps – įdomu būtų pabendrauti ir su oreiviu, nors niekad nesu skridusi nei sklandytuvu, nei kitokia skraidykle, ir su žmogumi, kuris mėgsta piešti, kaip ir aš.  Skaityti toliau: Neklauskit kuo dirbu – paklauskit ką mėgstu

Apie nemigą ir hiperaktyvumą

Jei paklaustumėt būrio freelancerių – kokios problemos, šalutiniai laisvai samdomo darbo veiksniai yra dažniausiai pasitaikantys – turbūt kone kiekvienas paminėtų išbalansuotą režimą. Manęs nei kiek nebestebina, kai paskambinusi bičiuliui freelanceriui penktadienį, dešimtą valandą vakaro, išgirstu, jog jis tebedirba ir ketina dirbt dar ilgiau. Pati esu ne kitokia – kad ir kaip besistengčiau laikytis ritmo – jis vis pasprunka.

Nemiga
Nemiga

Dirbantiems ne laisvai samdomą darbą tokių dalykų pasitaiko kur kas rečiau, nes tam tikra prasme – ne tik jie laikosi ritmo, bet ir ritmas juos laiko. Yra nustatytos darbo valandos, pramiegoti negalima. Jei kada užpuola nemiga – kita diena būna sunki, bet po dienos ar dviejų viskas vėl grįžta į savas vėžes. Tuo tarpu freelanceriai turi laisvę dėliotis savo grafiką, darbo/poilsio valandas ir laisvai bei nejučia nugrybauja nuo grafiko. Periodiškai. Skaityti toliau: Apie nemigą ir hiperaktyvumą

Motyvacija, optimizmas ir produktyvumas – neišardoma trijulė

Neseniai vienas Twitter‘io bičiulis užsiminė, kad norėtų paskaityti mano straipsnį apie motyvaciją, optimizmą ir produktyvumą. Užsiminė po to, kai penktadienio vakare pačiulbėjau, jog baigiau savaitės darbus ir esu energinga kaip koks hiperaktyvus kamuolys. 😀 Šiame straipsnyje pabandysiu kiek įmanoma logiškai papasakoti, kaip aš dirbu, kas mane įkvepia, kodėl esu motyvuota ir energinga. Šiek tiek keista logiškai analizuoti tai, ką sugalvojau intuityviai, bet gal bus naudos ne tik man.

Darbas be motyvacijos – kaip atšalusi kava
Darbas be motyvacijos – kaip atšalusi kava

Tad kaip gi susiję šie trys dalykai: motyvacija, optimizmas ir produktyvumas?

Mano gyvenime motyvacija, optimizmas ir produktyvumas žygiuoja koja kojon, o nors vieno nelikus ar stipriai sumažėjus – rezultatai prastėja. Esu girdėjusi sakant, kad motyvacija nesvarbu, svarbu – disciplina. Gal kažkam tai bus tiesa – tik ne man. Skaityti toliau: Motyvacija, optimizmas ir produktyvumas – neišardoma trijulė

Kur dingau? Laiko mašina skraidžiau

Ogi niekur. Turėjau ir vis dar turiu daug ir įdomių darbų, kurie suvalgo praktiškai visą mano laiką. Nieko ypatingo ar egzotiško – vis dar nebuvau kelionėj po Himalajus (kol kas), nepakeičiau profesijos ir netapau šunų dresuotoja, nepradėjau rašyti nuotykių romano…

Profesorius nelabai džiaugėsi
Profesorius nelabai džiaugėsi

Bet jaučiuosi puikiai, bendrauju su įdomiais žmonėmis, džiaugiuosi freelancerišku darbu, kuris kūrybiškas, konceptualus, ir – kas smagiausia – meniškas. Mano poreikis saviraiškai nepaprastai didelis, ir ima tiesiog smaugti, jei ilgesnį laiką pasitaiko labiau techniniai darbai. Kartais vakare įsijungiu iPhone programėlę Draw Something, ir doodlinu su užsieniečiais antis, dramblius, pleiskanas ir kitokias nesąmones – kas nors pamanytų – kokia beprasmybė, o man smagu. Skaityti toliau: Kur dingau? Laiko mašina skraidžiau

Dirbsi su pikčiurnom, ar skraidysi laimingoj vienaragių šaly?

Viena didžiausių freelancerio privilegijų yra tai, kad jis gali rinktis darbus ir užsakovus – renkasi abi pusės, ne tik klientas. Ir tai daryti verta ne tik dėl pinigų – tenkina, ar netenkina siūlomas atlygis, bet ir dėl gerokai daugiau priežasčių, apie kurias ir papasakosiu.

Nelaimingas freelanceris
Nelaimingas freelanceris

Nemandagūs užsakovai, arba: jūs atleistas

Galite dirbti ir su nemandagiu, jei jūsų neerzina nuolatinis lipimas ant galvos, nepagarba ir atsainus požiūris. Nepamirškite pasirūpinti gerai apibrėžtomis sutartimis, nes jei žmogus net bendrauti mandagiai nesugeba, vargu ar jam labai rūpi jūsų interesai bei įsipareigojimų laikymasis. Nors būna ir išimčių, kurie spjaudydamiesi, bet sumoka viską kiek susitarėt, paskutinį sykį iškeikdami. Skaityti toliau: Dirbsi su pikčiurnom, ar skraidysi laimingoj vienaragių šaly?