Mieste atsibodo, išsikraustau į gamtą

Ar daug kartų teko kraustytis? Man – nemažai. Ir dabar išsikraustau – žiemosim sode, vasarai grįšim atgal į miestą. Ir žinot, gal ir keista, bet man tai ima patikti.

Kraustymosi bardakėlis
Kraustymosi bardakėlis. Tik maža dalis visko, žinoma.

Kaip gali patikti kraustytis, paklausit? Juk tiek betvarkės, rūšiavimo, nešiojimo, dėliojimo…  Skaityti toliau: Mieste atsibodo, išsikraustau į gamtą

Geocaching arba – vaikystės svajonės pildosi

Kas vaikystėj, prisižiūrėjęs filmų apie piratus, nesvajojo rasti lobį? Pamenu, mažė būdama, sodyboj buvau išraususi visai nemenką duobę, ieškodama aukso, žinoma radau tik įvairaus dydžio ir svorio akmenų. 😀

O dabar mano nerealizuotos vaikystės svajonės pildosi – vieną lobį jau radau, ir planuoju rasti dar daugiau! Jei daug keliaujat, ar mėgstat ilgus pasivaikščiojimus su draugais – gali būti kad jau esat girdėję apie šią pramogą, vadinamą Geocaching, jei ne – siūlau paskaityt blogerio Andrejaus straipsnį apie tai.

geocaching
Geocaching. Lobiai Vilniuje

Kai kurie žmonės rengiasi į ištisas lobių medžioklės keliones, aš kol kas grandiozinių žygių neplanuoju, bet kur nors važiuodama užmesiu akį, ar netoliese nėra kokio lobiuko – smagi atrakcija, paįvairinsianti mano keliones. Juk jau vasara! Tiesa, vieno iš dviejų lobių, kurių ieškojau, neradau… Gal patirties pritrūko. 🙂 Bet radusi antrąjį džiaugiausi kaip mažė per Kalėdas! 😀 Šitokio džiaugsmo visiems ir linkiu!

Mama, Mamyte, Mam – tu nuostabi!

Ar pasveikinot savo Mamą per Motinos dieną? Aš pasveikinau. Bet žinot, kad ir kiek meilės įdedu į dovaną – vis tiek atrodo kad dovanoju per mažai… Ir net nesugebu žodžiais išreikšti to, kokia dėkinga esu Jai.

Už tai kad nešiodavo ir sūpuodavo mane valandų valandas, visai mažytę, kai prabusdavau dėl to kad kažką suskausdavo, ar kažką susapnuodavau…

Skaitydavo man pasakas, niūnuodavo daineles, kartu su manimi piešdavo, karpydavo…

Vesdavosi mane į nuostabius ilgus pasivaikščiojimus, nepraeidavom neapžiūrėjusios nei vienos sraigės: „ar matai kokie ragiukai? Ten jos akytės“. Prisimenu kaip džiaugdavausi, pamačiusi dar vieną sraigę, ir kaip stengdavausi prie jos prieiti atsargiai, kad neišgąsdinčiau, ir ji nepaslėptų savo „ragiukų“ 🙂 Rudenį parsinešdavau pilną krepšelį kaštonų, gilių ir spalvotų lapų, kurie virsdavo žmogeliukais, koliažais ir kitokiom keistenybėm. Vasarą – namus papuošdavo milžiniška spalvotai žydinčių piktžolių puokštė. 😀 Žiemą lipdydavom senius besmegenius, mane vežiodavo rogutėmis, ir leisdavo dūkti sniege kol vos pastovėdavau ant kojų. Skaityti toliau: Mama, Mamyte, Mam – tu nuostabi!

Originali tvora

Šiandien Vilniuje mačiau ypatingai unikalią tvorą. Aptvertas medinis namas su kiemu, netoli Ozo/Kalvarijų sankryžos. Pradžioje nesupratau kas per segmentai sudaro tą tvorą – pasirodo tai – automobilių kapotų dangčiai.

Įdomu, ar namo savininkas dirba autolaužyne a.k.a. šrote, arba kaip aš sakau „šprote“, ar šiaip randa daug kapotų dangčių?

Gaila, kol supratau kas tai per dyvas – nespėjau nufotografuoti (važiavau automobiliu keleivio vietoj – užsidegė žalias šviesoforo signalas ir nurūkom su išsižiojusia manim)…

Kodėl Lietuvoje gyventi gera

Todėl, kad Lietuva – gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.

Mūsų kaimai – vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių „E“.

zuvedros
Paukščiai visada sugrįžta namo

Ne visi lietuviai susiraukę, ir ne visada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką – yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems. Skaityti toliau: Kodėl Lietuvoje gyventi gera